Lietuvoje kailinių gyvūnų auginimas – gana gerai išplėtota smulkiojo verslo sritis, ir erdvės šiam verslui plėstis apstu, nes augintojai konkuruoja ne vietos, o pasaulinėse rinkose.

Nedaug kas žino, kad didžiausia pridėtinė vertė iš visų žemės ūkio veiklų sukuriama auginant kailinius gyvūnus. Ši veikla nereikalauja daug investicijų, nebūtina turėti žemės ar pirkti brangios technikos. Pavyzdžiui, Lietuvoje auginamos šinšilos užauga per aštuonis mėnesius, vieno gyvūno šėrimas kainuoja vidutiniškai tik tris centus per dieną, arba 7,2 Lt per aštuonis mėnesius. O šių graužikų kailio kaina pasauliniuose aukcionuose siekia apie šimtą litų.

Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos (TAGAVA) duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 120 kailinių gyvūnų auginimo ūkių, kuriuose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų.

Bendras kailių eksportas Lietuvos ekonomikai, remiantis tarptautinio Kopenhagos aukciono duomenimis, kasmet duoda iki 430 mln. Lt pajamų, iš jų šinšilų ūkiai – daugiau nei 80–90 mln. Lt. Lietuva užima maždaug 2 proc. Europos ir 1,2 proc. pasaulio kailių rinkos – nė viena kita žemės ūkio sritis tokiu rezultatu nepasižymi.

Pasak TAGAVA vadovo Tomo Gailiaus, Europos šalyse sumažėjus kailinių gyvūnų auginimo apimtims, Lietuvai atsivėrė gera galimybė didinti šių gyvūnų auginimo apimtis ir taip padėti regionų gyventojams užsidirbti. Ši ūkio šaka nereikalauja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ar didelių veiklos sąnaudų. Tam nereikia net skirti visos darbo dienos – šeima, turėdama nuolatinį darbą, gali laikyti iki tūkstančio šinšilų ūkį ir iš jo gauti papildomų pajamų.

TAGAVA savo narius konsultuoja dėl žvėrelių auginimo sąlygų, šėrimo, priežiūros ir ligų. Asociacijos tikslas – gyvūnų auginimo veikloje skatinti vadovautis moksliniais tyrimais pagrįstais reikalavimais, kaip to reikalauja Konvencija dėl ūkinių gyvūnų apsaugos bei pagal ją parengta ES direktyva.

Suskambo pavojaus varpai

Šiemet labiau nei bet kuriais kitais metais šinšilų augintojai pajuto bendruomeniškumo svarbą. Mat stodama į ES Lietuva pasirašė 1976 m. konvenciją dėl gyvūnų apsaugos, prie kurios pridėtos 1999 m. priimtos Europos Tarybos parengtos rekomendacijos. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybai po 2012 m. Europos institucijų atlikto audito buvo pasiūlyta tas rekomendacijas įgyvendinti. Maisto ir veterinarijos tarnyba rengia naujus kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus, pagal kuriuos šinšilų narvas, palyginti su dabartiniu, padidėtų net 13 kartų.

TAGAVA atstovai sunerimę, kad jei į jų argumentus nebus įsiklausyta, šis verslas Lietuvoje bus pasmerktas žlugti dėl drastiškai padidėsiančių sąnaudų. Žlugus šinšilų auginimui be darbo ir pajamų liktų apie 1500 žmonių, dauguma jų – regionuose, kur nedarbas yra rimta problema. Praktika rodo, kad Šveicarijoje ir Vokietijoje padidinus šinšilų laikymo narvus netgi gerokai mažiau, nei būtų reikalaujama Lietuvoje, šis verslas išnyko ir liko tik kaip hobis.

Aklas ES rekomendacijų paisymas mūsų šinšilų augintojams padarytų meškos paslaugą, nes šią verslo šaką atiduotų konkurentams iš kitų šalių: Danijos, Latvijos, Lenkijos, kuriose minėtų rekomendacijų neskubama įgyvendinti. Taip konkuruojančioms rinkoms būtų padalyti iš šinšilų kailio uždirbami 86 mln. Lt. Labiausiai tuo apsidžiaugtų Rusija, kuri galėtų sumažinti importą ir pati užsiauginti daugiau kailių. Rusijoje, beje, jokio reglamentavimo dėl kailinių žvėrelių narvų dydžių ir laikymo nėra, gyvūnų auginimo kultūra žema, todėl kailiai yra prastos kokybės.

Kaimo reikalų sprendimo grupei vadovaujantis Seimo narys Ričardas Sargūnas vidurvasarį suorganizavo trišalį asociacijos, Žemės ūkio ministerijos bei Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų susitikimą. Buvo prieita išvada, kad pirmiausia reikia atlikti išsamius mokslinius tyrimus dėl šinšilų laikymo ir tik tuomet priimti sprendimus. Priešingu atveju priimti reikalavimai bus panašesni į spekuliacijas ar lobistinės ne ES šinšilų augintojų veiklos rezultatą, mat apie 75 proc. kailių iš ES superka Kinija, todėl suprantamas ir šios šalies noras perkelti kailinių žvėrelių auginimą į savo valstybę.

Būtina atlikti išsamius mokslinius tyrimus

Šinšilos – palyginti mažai ištirti kailiniai gyvūnai. Yra atlikta daug tyrimų, susijusių su lapėmis ir audinėmis, priimtas pasaulinis jų auginimo standartas, o apie šinšilas tokių studijų nėra. Tačiau Lietuvos mokslininkai tokius tarptautinius tyrimus pajėgūs atlikti. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesoriaus Pauliaus Matusevičiaus, planuojama atlikti išsamų šių gyvūnų gerovės, laikymo, mitybos, veisimo ir produkcijos kokybės tyrimą.

P. Matusevičiaus teigimu, prieš imantis reformų reikia išsamių studijų, paneigiančių esamus šinšilų laikymo tipus. Pastarosios studijos atliktos 2001 m., ir tai tik epizodinės.

Tai būtų didelis mokslinis darbas ne tik Lietuvos, bet ir ES mastu. Kartu dirbti būtų kviečiami Suomijos, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkai, būtų nustatomos metodikos, atskirose laboratorijose tiriama gyvūnų elgsena vienomis ar kitomis sąlygomis, apdorojami duomenys. Tyrimai turėtų atsakyti į daugelį šiuo metu ES keliamų klausimų dėl šinšilų auginimo.