Ir Lietuvos, ir Lenkijos pusėje „LitPol Link“ projekto plėtotojai tikina, kad 2015-ųjų pabaigoje elektros jungtis pradės funkcionuoti.

Lenkijos pusės interesas dalyvauti „LitPol Link“ elektros perdavimo jungties projekte anksčiau dažniausiai būdavo grindžiamas dviem argumentais: galimybe ateityje tiesiogiai pirkti Visagino AE gaminamą energiją ir galimybe pasinaudoti iš ES infrastruktūros ir aplinkos programų gauta 213 mln. eurų parama, skirta Šiaurės Rytų Lenkijos elektros perdavimo tinklų plėtrai. Šiam regionui, kuris dėl nedidelio gyventojų tankumo ir kuklios pramonės tebeturi palyginti menkai išplėtotą, neužžiedintą elektros tinklą ir dėl to neretai nukenčia nuo avarijų po smarkesnių audrų ar pūgų, tai labai patraukli galimybė.
Dabar, kai Lenkijos dalyvavimas Visagino AE projekte pakibęs ant plauko, šios šalies energetikos atstovai teigia, kad „LitPol Link“ ir Lietuvoje ketinama statyti atominė elektrinė – du autonomiški, vienas su kitu nesusiję projektai. „Pagrindinis „LitPol Link“ tikslas yra sujungti Baltijos šalių, tai yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos, elektros energijos rinkas su žemyninės Europos rinka“, – neseniai komentavo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne Operator S.A.“ valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas.
Panašiai teigė ir praėjusią savaitę Vilniuje viešėję „LitPol Link“ lenkiškosios dalies techninio projektavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir projekto plėtojimo konkursą laimėjusio konsorciumo atstovai. Piotras Molskis, „Energoprojekt Krakow S.A.“ bendrovės prezidentas, pirmiausia pabrėžė, kad būsimąja jungtimi siekiama kurti bendrą elektros energijos rinkos erdvę, o tai naudinga ir Lenkijai, ir Lietuvai. Bendrovės „Eltel Networks Rzeszow S.A.“ valdybos pirmininkas Piotras Grochala pridūrė, kad esant poreikiui atsiras galimybė tiekti elektros energiją iš Lenkijos į Lietuvą ar iš Lietuvos – į Lenkijos elektros perdavimo sistemą. Šiaurės Rytų Lenkijos regionas turi vienintelę elektrinę Ostrolenkoje, todėl šansas kilus avarinei situacijai pasitelkti Lietuvos elektros sistemos generatorius būtų išties vertingas.
„Pasitelkus „LitPol Link“, „NordBalt“ ir jau veikiančią Lenkijos elektros jungtį su Švedija, siekiama sukurti naują Lenkijos ir Baltijos valstybių elektros energijos Baltijos žiedą“, – pabrėžė P.Grochala.

Derybos su tūkstančiu žemės savininkų

Tarptautinis koncernas „Eltel“, kurio vadovybė reziduoja Helsinkyje, savo veiklą koncentruoja dviejose srityse: elektros tinklų ir telekomunikacijų. Elektros tinklų srityje Lenkijoje veikia trys koncerno bendrovės, turinčios maždaug 800 darbuotojų: tai „Eltel Networks Rzeszow“, „Energoprojekt Krakow“ ir „Eltel Networks Olsztyn“. Bendra šių kompanijų metinė apyvarta sudaro 350–400 mln. zlotų (apie 100 mln. eurų). Jų konsorciumas, vienas stambiausių aukštos įtampos elektros tinklų plėtojimo rinkos veikėjų Lenkijoje, ir darbuojasi projektuojant bei vystant būsimąją 113 km ilgio „LitPol Link“ elektros perdavimo jungties dalį nuo Elko miesto elektros pastotės iki Lenkijos ir Lietuvos pasienio.
„LitPol Link“ atveju konsorciumo užduotis – parengti visą jungčiai statyti reikalingą techninę ir žemės sklypų servitutų nustatymo dokumentaciją iki leidimo jungties statybai gavimo imtinai. Kontrakto kaina – maždaug 80 mln. zlotų, tačiau, priešingai nei Lietuvoje, į šią kainą įeina ir kompensacijos privatiems savininkams už jungčiai statyti reikalingus žemės sklypus. Maždaug 90 proc. linijai tiesti reikalingos žemės yra privati nuosavybė. Iš maždaug tūkstančio privačių savininkų būtina gauti jų valdomų 1,5 tūkst. žemės sklypų dalinį servitutą. Dauguma žemės yra žemės ūkio paskirties, tik keliuose ruožuose priartėjama prie Suvalkų ar Elko miestų teritorinės ribos.
„Eltel Networks Rzeszow S.A.“ valdybos pirmininkas pabrėžia, kad kompensacija žemės savininkams už sklypo dalį, reikalingą elektros linijai ir jos 70 m pločio apsauginiam koridoriui, materialine verte prilygsta žemės įsigijimo sandoriui, nors žemės ūkio veiklai didesnių apribojimų neįvedama. Žinoma, gyvenamoji statyba elektros linijos apsauginėje zonoje neleistina. Tuo atveju, kai dėl servituto nepavyksta susitarti gražiuoju, priimamas administracinis sprendimas, kurį žemės sklypo savininkas gali skųsti teisme. Tačiau teisminių ginčų nebūna daug: dažniausiai paskutiniame etape, prieš keliaujant į teismą, kompromisas su savininkais vis dėlto pasiekiamas.
„Daugiausiai problemų kelia aplinkosaugos reikalavimai, nes „LitPol Link“ jungtis Lenkijoje bus tiesiama jautrioje šiuo požiūriu teritorijoje. Pavyzdžiui, elektros linijos tiesėjams teks įveikti Rospudos upelio slėnį, kuris yra „Natura 2000“ reikalavimais saugoma teritorija. Tačiau linijos atramas statysime už draustinio ribų, virš jo kabos tiktai elektros laidai. Panašiai elgiamasi ir valstybiniuose miškuose, todėl kirtimų apimtys bus minimalios“, – pasakoja P.Grochala.
Kitų metų pabaigoje Lenkijoje numatoma skelbti „LitPol Link“ lenkiškosios dalies statybų rangovo, vykdysiančio konkrečius projektuotojų numatytus darbus, konkursą. „LitPol Link“ valdybos pirmininkas Jaroslawas Niewierowiczius teigia, kad artimiausiu metu bus pasirašoma sutartis su Elko miesto skirstyklos statybos rangovu, kuris konkurso būdu jau yra pasirinktas. „Lenkijos pusėje vyksta ir kiti darbai, reikalingi tam, kad „LitPol Link“ jungtis galėtų pradėti veikti 2015-ųjų pabaigoje. Statomos elektros linijos nuo Elko iki Lomžos su skirstykla Lomžoje ir nuo Ostrolenkos iki Narevo per Lomžą su skirstyklomis Nareve ir Ostrolenkoje“, – pasakoja J.Niewierowiczius.
Kiti šiuo metu Lenkijoje plėtojami elektros energetikos projektai – tai trečiosios Lenkiją su Vokietija jungiančios linijos tiesimas, šiuo metu neveikiančios 750 kV linijos, jungiančios Lenkiją su Ukraina, atnaujinimas, keleto dujomis kūrenamų modernių elektros jėgainių, ateityje galbūt deginsiančių Lenkijoje išgautas skalūnų dujas, ir, žinoma, savos atominės elektrinės statyba. Priešingai nei Lietuvoje, Lenkijoje pastaraisiais metais stebimas elektros energijos vartojimo didėjimas: praėjusią žiemą šalyje pasiekta rekordinė 27 GW momentinė paklausa. Ir nors elektros sistema šias apkrovas atlaikė ir nieko bloga nenutiko, kaimynų energetikai iš to padarė išvadas.

Statybos vyks lygia greta

O kaip darbai juda Lietuvos pusėje? J.Niewierowiczius dėsto, kad pernai pavyko patvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir specialųjį planą, nustačiusį tikslią būsimosios linijos trasą. Dėl servituto jau susitarta su dauguma žemės sklypų savininkų. „Liko tik tie, su kuriais dėl įvairių priežasčių buvo neįmanoma susitarti. Tai visų pirma sklypai, kurių paveldėtojai nesusitvarkę nuosavybės dokumentų arba mirusių savininkų turto paveldėtojai apskritai nėra žinomi. Jei nepavyksta atrasti palikuonių, tokius sklypus pirmiausia turi oficialiai perimti valstybė. Bet tokių atvejų telikę ne daugiau kaip penki. Aišku, yra ir nesutikusių su siūloma kompensacija žemės savininkų: jiems servitutas buvo nustatytas administraciniu Nacionalinės žemės tarnybos aktu“, – tvirtina „LitPol Link“ valdybos pirmininkas. Lietuvos teritorijoje jungčiai statyti iš viso reikalinga beveik pusė tūkstančio žemės sklypų servitutų.
Vasario mėnesį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijos techninio projekto rengėju. Juo tapo tarptautinis konsorciumas, kuriame dalyvauja „URS Polska“, „Energetikos projektai“ ir bendrovės „URS Scott Wilson Ltd.“ filialas Lietuvoje. Šis konsorciumas ateinančių metų sausį turės pateikti 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos techninį projektą, technines specifikacijas rangos darbams pirkti, geologinius, geodezinius ir archeologinius tyrimus, gauti statybos leidimą, prižiūrėti statinio projekto vykdymą. Sutarties vertė – beveik 1,3 mln. Lt.
Tuo metu konkursas dėl teisės projektuoti, gaminti ir statyti šioje transformatorinėje stovėsiantį nuolatinės srovės intarpą tebevyksta. Jame varžosi trys potencialūs unikalios įrangos gamintojai: tarptautinė energetikos kompanija “Alstom Grid”, Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB ir Vokietijos grupė “Siemens”. Jos visos pakviestos iki liepos mėnesio pabaigos teikti pirminius techninius ir finansinius pasiūlymus. Nugalėtojas turėtų paaiškėti rudenį, o laimėto kontrakto kaina greičiausiai viršys 100 mln. Lt.
Alytaus transformatorių pastotės įrengimas laikomas vienu svarbiausių ir techniškai sudėtingiausių darbų ruošiantis Lietuvos elektros perdavimo sistemos jungčiai su Lenkija. Ateityje, kai Lietuvos elektros perdavimo sistema bus parengta sinchroninei veiklai žemyninės Europos tinkle (KET), tą patį nuolatinės srovės intarpą numatoma panaudoti asinchronine tapsiančiai Lietuvos ir Baltarusijos energetikos sistemų jungčiai.
Beje, neseniai išrinktas Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką ir tam būtinų jungčių įrengimo galimybių studijos rengėjas. Juo tapo mažiausią kainą tarptautiniame konkurse pasiūliusi Švedijos bendrovė „Gothia Power AB“, su kuria gegužės pradžioje ketinama pasirašyti oficialią sutartį. Studija, kuri turėtų būti pateikta iki 2013 m. rudens, numatys ir preliminarias KET sinchroninės zonos plėtros sąnaudas. Pati studija kainuos beveik 1,25 mln. eurų, pusę sumos padengs ES skiriama parama transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) projektams finansuoti. Likusią sąnaudų dalį lygiomis dalimis prisiims Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai.
Ar „LitPol Link“ jungties pakaks efektyviai Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros perdavimo sistemų „apytakai“ užtikrinti? „1000 MW jungtį vertinčiau kaip rimtą pirmąjį žingsnį. Tokia galia sugebės užtikrinti solidžią dalį Lietuvos, tačiau tik apie 1 proc. Lenkijos elektros energijos poreikio. Suprantama, jos reikšmė Lietuvos pusei bus gerokai didesnė“, – vertina J.Niewierowiczius.
O kada „LitPol Link“ statytojai pagaliau žengs į Lietuvos miškus ir laukus? „Panašiai kaip ir Lenkijoje, statybų rangovo konkursą žadama skelbti 2013 m. pabaigoje. Nors Lietuvos teritorijoje drieksis dvigubai trumpesnė linijos atkarpa, darbai vyks lygia greta Lietuvoje ir Lenkijoje“, – tvirtina „LitPol Link“ valdybos pirmininkas.