Latvijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse nuo šių metų pradžios padidėjo kai kurie mokesčiai. Dėl to ėmė kilti prekių ir paslaugų kainos.

Šių metų pradžia kaimyninėms šalims pažėrė ne vien gerų naujienų. Mat nuo 2011 m. sausio pirmos dienos kai kuriose jų mokesčiai didinti, o kai kuriose – net įvesta naujų. Šios permainos neabejotinai turės įtakos tų šalių ekonomikai ir gyventojų kišenei.

PVM padidėjimas išaugins kainas

Štai Lenkijoje nuo sausio 1-osios vienu procentu didėja pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris dabar siekia nebe 22, o 23 proc. Manoma, kad dėl to šalyje kils prekių ir paslaugų kainos. Ne tik dėl paties mokesčio padidėjimo, bet ir dėl to, kad gamintojams tai bus patogus pretekstas didinti įkainius.

Lenkijos dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna” skelbia prognozes, kad jau sausį buitinė technika Lenkijoje pabrangs 10 proc., o drabužiai – net 30 proc.

Panašų efektą kainoms greičiausiai turės ir didinamas PVM tarifas kitose Europos šalyse. Tarkime, nuo sausio jis 2,5 proc. didėja Didžiojoje Britanijoje, 2 proc. – Portugalijoje, 1 proc. – Slovakijoje, 0,4 proc. – Šveicarijoje.

Vis dėlto garsiausiai kalbama apie mokesčių kėlimą Latvijoje, mat čia jis bus vienas didžiausių Europoje. Be to, tai ne vienintelis šiemet Latvijoje didinamas mokestis, tad visa mokesčių puokštė atrodo išties įspūdingai.

Apskritai 2011-ieji Latvijoje žada būti didžiausio taupymo ir kartu didžiausių mokesčių metai.

Jau minėtas pridėtinės vertės mokesčio tarifas Latvijoje nuo sausio 1-osios padidėjo nuo 21 iki 22 proc., o lengvatinis PVM tarifas, kuris panaikintas elektros energijai, bet vis dar galioja vaistams, medicinos įrangai, šilumos energijai, gamtinėms dujoms, malkoms, knygoms, laikraščiams, transporto ir viešbučių paslaugoms, padidintas nuo 10 iki 12 proc.

Neabejojama, jog tai lems iš esmės visų vartojimo prekių ir paslaugų kainų šuolį, juo labiau kad šalyje atsiranda ir visai naujų mokesčių, tokių kaip stabilumo mokestis.

Nauji mokesčiai padidins stabilumą?

Mokesčiais Latvijoje šiemet bus apkrautos ir finansinės institucijos. Tarkime, nuo 2011-ųjų šalyje įvedamas vadinamasis finansinio stabilumo mokestis, kurį privalės mokėti visos šalyje registruotos kreditavimo įstaigos ir veikiantys užsienio kreditavimo įstaigų filialai.

Negana to, parlamento priimto Finansinio stabilumo mokesčio įstatymo laikinosios taisyklės įpareigoja vyriausybę iki šių metų liepos 1 dienos išanalizuoti dar ir galimybę šiuo mokesčiu apmokestinti kitus finansų bei kapitalo rinkos dalyvius ir parengti atitinkamas tai įtvirtinančias įstatymų pataisas.

Tiesa, ne visi pokyčiai, sumanyti siekiant didesnio stabilumo, Latvijoje reikš vien mokesčių didėjimą. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, tikintis bent kiek palengvinti fizinių asmenų dalią, šiemet mažinamas nuo 26 iki 25 proc., nors vis tiek bus didžiausias tarp Baltijos šalių.

Kita naujovė – Latvijoje 11 proc., arba iki 200 latų (beveik 1000 Lt), didinamas minimalus atlyginimas. O tai reiškia, kad Lietuvoje minimalus darbo užmokestis taps mažiausias Baltijos valstybėse.