Pastaraisiais mėnesiais kainos kyla ir Europoje, ir visame pasaulyje, tad šiemet už skirtingas prekes ir paslaugas mokėsime nuo kelių iki keliasdešimties procentų daugiau nei pernai.

Kainų didėjimo statistika visame pasaulyje darosi įspūdinga ir pradeda priminti lenktynes. Štai Vokietijoje kainos gruodį kilo sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus. Metinė infliacija, lapkritį siekusi 1,6 proc., gruodį čia šoktelėjo iki 1,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2008 m. spalio. Tačiau mėnesio infliacijos didėjimas – dar įspūdingesnis. Per mėnesį (nuo lapkričio) vartojimo kainos Vokietijoje pakilo 1,2 proc. ir šis prieaugis buvo didžiausias nuo 2002 m. gruodžio.

Vis dėlto Vokietija, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingai, gali pasigirti vienu mažiausių infliacijos šuolių Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje metinė infliacija pasiekė 2,9 proc. Ispanijoje padėtis dar sudėtingesnė: gruodį metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Dar didesnė infliacija Didžiojoje Britanijoje, kur kainos per metus išaugo 4,2 proc. ir pranoko visas prognozes, kokių tik būta.

Tačiau niekas Europoje nepralenkia Vengrijos ir Rumunijos. Pirmojoje metinė infliacija gruodį šoktelėjo iki 4,7 proc., o antrojoje, viršydama visus rekordus, pasiekė 6,1 proc.

Panaši padėtis ir už Europos ribų. Štai infliacija Rusijoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį per 13 mėnesių – 8,7 proc., Indijoje metinė infliacija gruodį siekė 8,4 proc., Kinijoje – 5,1 proc., o JAV kainos per metus pakilo irgi ne taip jau mažai – 1,5 proc.

Brangsta ir degalai, ir maistas

Pasak skirtingų ekspertų, kainų šuolį visame pasaulyje skatino didėjantis vartojimas, kuris labiausiai atsiliepė energijos išteklių bei maisto produktų kainoms. Tarkime, energijos išteklių kainos per metus pakilo 11 proc., o maisto kainos pasaulyje per metus ūgtelėjo vidutiniškai 9–10 proc., nors kiekvienoje šalyje šis augimas buvo skirtingas.

Tarkime, Vengrijoje maistas per metus pabrango 6,7 proc., o degalai – net 20,8 proc. Kitų prekių kainostaipstipriai nesikandžojo: drabužiai pabrango tik 0,8 proc., o ilgalaikio vartojimo prekės netgi 0,5 proc. atpigo.

Panašus vaizdas ir Suomijoje, kur lėktuvų bilietų ar poilsio bei turizmo paslaugų kainos nekilo, bet štai sąskaitos už elektrą gyventojams 2010-aisiais išaugo 18–20 proc., taigi penktadaliu, o benzinas pabrango apie 10 proc.

Didžiojoje Britanijoje irgi labiausiai didėjo benzino kainos, bet nuo jų mažai teatsiliko ir maisto produktų, taip pat žaliavų kainos. Tarkime, Didžiosios Britanijos gamintojai gruodį už žaliavas mokėjo vidutiniškai 12,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Beje, kai kalbama apie energijos išteklius ir maistą, išskirtinėmis galima laikyti JAV ir Indiją, mat vienoje sparčiai brango tik benzinas, kitoje – tik maistas. Štai JAV benzino kainos per metus šoktelėjo 8,5 proc., o maistas beveik nebrango – jo kainų didėjimas tesiekė 0,1 proc.

Indijoje, priešingai, svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys buvo kaip tik maisto kainų šuolis, nors energijos išteklių kainos didėjo palyginti nedaug. Tarkime, vaisiai ir daržovės gruodį Indijoje pabrango 11 proc., o degalai – 3 proc. Tad neatsitiktinai Indijos vyriausybė paskelbė, kad maisto kainos “dažnai didėjo nepriimtinu greičiu”.

O štai Kinijoje infliacijos rodiklį labiausiai aukštyn kelia didėjančios nekilnojamojo turto kainos. Būstas Kinijoje brangsta jau 20 mėnesių iš eilės ir 70-yje didžiausių šios šalies miestų jo kainos per metus pakilo vidutiniškai 6,4 proc.

Kovoti nesiseka

Pagrindinis šių metų Kinijos valdžios tikslas – bent jau sustabdyti nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip pažaboti bendrą infliacijos rodiklio augimą. Tačiau kol kas visos priemonės bevaisės. Nors vyriausybė mėgino dirbtinai 30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto sandorių vertę, viską dabar diktuoja jau ne valdžia, o nesustabdomai besipučiantis rinkos burbulas. Štai skelbiama, kad investicijų į namų statybą Kinijoje per visus praėjusius metus pagausėjo 33 proc., namų pardavimas gruodį didėjo 22 proc., o per metus – 33 proc.

Nepadeda Kinijai net ir bazinių palūkanų normų didinimas – šalies centrinis bankas 2010-aisiais jas didino net aštuonis kartus, bet ir tai infliacijos nepristabdė.

Panašiai ir Indijoje, kurios centrinis bankas šį mėnesį vėl turėtų kelti bazines palūkanų normas, nors pernai tai darė jau šešis kartus, o infliacija vis tiek toliau sparčiai didėjo. Prognozuojama, kad didės ir šiais metais.

Europoje infliacija šiemet taip pat nemažės. Europos Komisija prognozuoja, kad didėjant vartojimui infliacija euro zonoje šiemet viršys 2,3 proc. Tokios pat prognozės žadamos ir Lietuvai.