"Veido" archyvas

Prieš atveriant pinigines kalėdinei paramai, verta pasidomėti, kaip labdaros organizacijos tvarko surinktas lėšas ir kiek jų pasiekia remiamuosius

Artėjant kalėdinei gerumo bangai, labdarą renkančios organizacijos primena pagrindinę taisyklę: aukoti patartina tai, ko reikia likimo nuskriaustiesiems, o ne tai, kas nebereikalinga pačiam aukotojui.

Prieš kiekvienas Kalėdas Lietuvoje pagausėja raginimų aukoti. Tačiau kyla klausimas, ką aukoti ir kam. Be to, kaip sužinoti, ar paaukoti pinigai tikrai pasieks tuos, kuriems juos skyrei?

“Veido” pašnekovai pataria aukoti tiems, kurie viešai ir išsamiai atsiskaito apie savo vykdomus projektus, be to, informaciją apie juos teikia ne tik tada, kai renka pinigus, bet ir kai baigia savo gerus darbus.

Tiesa, kam aukoti – tai jau kiekvieno asmeninis reikalas. Lietuvos labdarystės analizė rodo, kad žmonės labiausiai linkę paremti sergančius ar kitaip likimo nuskriaustus vaikus, gyvūnų globos organizacijas ir skurstančius savo tautiečius. Tuo tarpu verslo įmonių prioritetai vienareikšmiški: jos labiausiai remia sporto komandas, labdarai skiriamais pinigais vykdydamos ir savo viešųjų ryšių strategiją.

Laukia ne atliekų, o sąžiningos paramos

Visų Lietuvos vaikų globos įstaigų darbuotojai gali papasakoti graudžiai juokingų istorijų, kaip prieš Kalėdas juos užplūsta kilogramai saldainių ir mandarinų: dauguma žmonių būtent taip supranta savo didžiųjų metų švenčių pažadintą širdies šauksmą pagelbėti šalia esančiajam.

“Sulaukiame ne tik gausybės saldumynų: metų pabaigoje žmonės tvarkosi namus, valosi spintas ir neša mums tai, kas jiems patiems jau nebereikalinga”, – pasakoja Vilniaus 3-iųjų vaikų globos namų direktorė Elvyra Lotc.

Sulaukiama ne tik nudrengtų drabužių, batų, bet ir sugedusios buitinės technikos. “Atneša mums sugedusį televizoriųir sako – va, dovanoju jums, tik reikia išsikviesti meistrą ir pasitaisyti”, – tautiečių nesupratingumu stebisi direktorė.

Jos globotiniams reikia visiškai kitokios paramos: juk čia auga lygiai tokie patys vaikai, kaip ir mūsų pačių šeimose. Jie eina į miesto bendrojo lavinimo mokyklas, bendrauja su kitais vaikais ir nori to paties, ko ir jų bendraamžiai: turiningų pramogų, madingesnių drabužėlių, ausinuko ar kompiuterinio žaidimo. “Būtiniausius vaikų poreikius patenkiname valstybės lėšomis, o štai visa kita – jau tik iš rėmėjų paramos”, – aiškina E.Lotc.

Tarkime, vaikų globos namų darbuotojai nuolat suka galvą, kaip sumokėti už kreivų dantukų lyginamuosius lankus, kosmetologo paslaugas, rūpinantis problemine paauglių oda, kaip suorganizuoti įdomesnių atostogų pramogų.

“Geriausia parama mums – pinigai, tikrai turime nesibaigiantį sąrašą dalykų, kuriuos finansuojame iš paaukotų lėšų”, – tvirtina įstaigos vadovė. Ji pabrėžia, kad kiekvienas paaukojusysis gali gauti savo skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą.

Labdaros projektus internete padedančios įgyvendinti VšĮ “Geros valios projektai”, administruojančios puslapį www.aukok.lt, valdybos pirmininkas Tadas Langaitis pabrėžia, kad viešumas ir finansų skaidrumas yra profesionalių labdaros projektų esmė. “Daug surinkti ir didelius darbus nuveikti gali tik tie, kurie parodo, kaip paaukoti pinigai pasiekia savo tikslą”, – įsitikinęs jis.

Pašnekovas šio savo projekto su bendraminčių komanda ir ėmėsi dėl to, kad prieš dvejus metus Kalėdų išvakarėse nerado, kaip padaryti Vakaruose įprastos dovanos savo artimiesiems – jų vardu paaukoti lėšų labdarai. “Nė viena organizacija negalėjo man išrašyti čekio, daugelis apskritai neturėjo jokių finansinių ataskaitų”, – prisimena T.Langaitis.

Dabar jo puslapyje – keliasdešimt labdaros ir paramos projektų, kurių kiekvienas detaliai apibūdina, kam ir kodėl renka lėšas, pateikia jų panaudojimo ataskaitas. Žmonėms sudaryta galimybė lengvai paaukoti pinigų internetu pasirinktam projektui.

T.Langaitis pripažįsta, kad daugelis net pačių didžiausių Lietuvos labdaros organizacijų neskelbia audituotų savo finansinės veiklos ataskaitų: “Tai brangi buhalterinė paslauga, kurios labdaros organizacijos tiesiog neįperka”. Todėl aukotojams dažniausiai tenka tiesiog pasikliauti organizatorių viešu pažadu, kad visi paaukoti pinigai atitenka labdarai, o jų pačių administracinė veikla finansuojama rėmėjų, nevyriausybines organizacijas remiančių tarptautinių fondų lėšomis.

Vis dėlto pašnekovas ragina verčiau paramą teikti organizuotiems projektams, kurie padeda daugeliui tą pačią bėdą turinčių žmonių, o ne duoti pinigų vienam kuriam bėdžiui. “Patarčiau įvertinti, koks bus paaukotų pinigų rezultatas – kiek bus žmonių, kuriems galėsite padėti”, – pataria T.Langaitis.

Renkasi organizacijas, o ne žmones

“Veido” kalbinti labdarai nuolat aukojantys žmonės taip pat jau yra apsisprendę: aukoti organizacijoms efektyviau, nei vienkartine parama spręsti pavienių žmonių problemas.

“Aš ne valstybė ir ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – visų žmonių sveikatos, skurdo problemų neišspręsiu. O kaip tada pasirinkti – kurį prašantįjį pagalbos paremti, o kuriam atsakyti?” – klausia “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, kurį pagalbos prašymai pasiekia kasdien.

Kitas turtingas Lietuvos verslininkas, Agrokoncerno grupės vadovas Ramūnas Karbauskis sako pavienių pagalbos prašymų dabar sulaukiantis jau retai – žmonės jau žino, kad jis yra apsisprendęs aukoti ir remti savo paties visuomeninę iniciatyvą – Naisių kaimo bendruomenę, kurioje stato kultūros namus, muziejų, planuoja atidaryti teatrą ir finansuoja itin brangų projektą – televizijos serialą “Naisių vasara”. “Mano ambicija – grąžinti gerą vardą Lietuvos kaimui, suteikti tikėjimo kaime gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, paskatinti jaunimą likti kaime, kuris, jei tik nori, dabar suteikia puikias galimybes užsidirbti ir gerai gyventi – tikrai neverta bėgti iš kaimo į miestą ar juo labiau emigruoti”, – entuziastingai dėsto verslininkas.

Vis dėlto ir jis kartais paremia tuos projektus, kuriuos organizuoja kažkas kitas: “Juk nesunku paaukoti trumpąja žinute kokiam nors ligonių gydymo projektui”. Tačiau ir tada R.Karbauskis žiūri, kad pinigai būtų renkami ne vieno žmogaus problemai spręsti, o gydymo įrangai pirkti ar investuoti taip, kad paaukotos lėšos tarnautų daugeliui žmonių. “Tai labai svarbus momentas – aukodamas vienam žmogui tu išskaidai savo galimybes, o tą pačią sumą paaukojęs daugeliui ją lyg ir padaugini”, – skaičiuoja verslininkas.

Dėl tų pačių priežasčių V.Matijošaitis taip pat labiausiai remia vaikų ir jaunimo užimtumo, sporto komandų projektus. “Man svarbi atmosfera visuomenėje, rūpi, kad vaikai rinktųsi ne gatvę, o sportą. Paremdamas vieną ligonį aš padedu ir jam, o remdamas sportą padedu visai valstybei”, – dėsto pašnekovas.

Panašiai kaip šie verslininkai mąsto ir pavieniai Lietuvos aukotojai. 37 metų vilnietė Veronika Griniuvienė aukoja jau seniai: anksčiau, kai pati dar buvo tėvų išlaikoma studentė, tik įmesdavo vieną kitą litą gatvės elgetoms, surinkdavo iš draugų nebereikalingus daiktus ir pristatydavo “Carito” organizacijoms. Vėliau keliasdešimties ar šimto litų aukomis paremdavo jos širdį suvirpinančių istorijų herojus. Tačiau pastaraisiais metais Veronika paramą teikia tik dviem projektams: reguliariai dalyvauja kraujo donorystės akcijose ir perveda pinigų onkologinėmis ligomis sergančių vaikų paramos organizacijai “Rugutė”, kuriai skiria ir 2 proc. metinės savo sumokamos pajamų mokesčio sumos.

“Nutariau nesiblaškyti – remdama šią konkrečią organizaciją žinau, kad mano parama tikrai pasieks mažuosius ligoniukus. Man imponuoja, kad “Rugutė” skelbia savo finansines ataskaitas”, – aiškina moteris.

Pastaroji jos auka – kalėdinėms sergančių vaikų dovanėlėms. “Mano vienos šimtas litų stebuklo nepadarytų, bet kai jie bus pridėti prie kitų žmonių aukų, kartu padovanosime, pavyzdžiui, išsvajotą komiuterį ligoninės palatoje dienas liūdnai leidžiančiam sergančiam vaikui”, – svarsto V.Griniuvienė.