Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pateikė aukštųjų mokyklų reformos projektą. Numatyta, kad Kauno universitetas sujungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, atsisakiusi studijų sistemos. VDU atkūrimo pradininkė – Kauno akademinė bendruomenė. Atkūrimo iniciatyvinė grupė sukvietė visų Kauno aukštųjų mokyklų bei mokslinių tyrimo įstaigų darbuotojų susirinkimą, kuris įvyko 1988 m. kovo 30 d. suburiant 120 dalyvių. Susirinkimas išrinko VDU Atkūrimo tarybą. Į ją vėliau buvo įtraukti Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių dauguma, kaip paaiškėjo, savarankiško VDU atkūrimui nepritarė.

Mindaugas Saulius VENSLAUSKAS

Vytauto didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius

VDU Atkūrimo taryba pirmininku išrinko prof. Jurgį Vilemą. Taryba suformulavo atkuriamo universiteto pagrindinius principus: 1) remtis 1922 m Kaune įkurto pirmojo lietuviško universiteto autonomijos ir akademinės laisvės principu bei jo tradicijomis; 2) atkuriamas universitetas turėtų būti humanitarinės-sociologinės krypties, lygia greta vystant ir fundamentinių gamtos mokslų studijas; 3) kuriant studijų programas ir vystant mokslo kryptis atliepti Lietuvos poreikius ir vadovautis geriausių Europos ir JAV universitetų patirtimi bei pasiekimais; 4) įtvirtinti studijų mokslo vienovės principą; 5) universitetas turėtų būti nedidelis – kad studentų skaičius kartu su dėstytojų kohorta neviršytų keliolikos tūkstančių žmonių.

Taip suformuluotas tikslas padiktavo artimiausius konkrečius uždavinius, kuriuos imta nedelsiant įgyvendinti. Atkūrimo taryba išrinko septynių mokslininkų Atkūrimo prezidiumą: akad. Jurgį Vilemą (pirmininkas), chemiką prof. Romualdą Baltrušį, matematiką doc. Antaną Karoblį, filologę doc. Joaną Misevičienę, fiziką prof. Vytautą Paliūną, ekonomistą prof. Povilą Zakarevičių ir biofiziką doc. Mindaugą Venslauską. Vėliau į prezidiumo veiklą energingai įsitraukė humanitaras doc. Alvydas Butkus.

Be valstybės rėmimo

Kaune į konferenciją „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ 1989 m. balandžio mėn. 26–28 d. susirinko 250 Lietuvos ir 20 išeivijos (daugiausia JAV) mokslininkų. Kiekvieno iš 38 pranešimų autoriai teikė savo viziją ir siūlymus, kaip ir kokį universitetą reikėtų atkurti. Formuojant konferencijos esminį dokumentą – VDU atkūrimo aktą, svarus buvo išeivijos mokslininkų indėlis, ypač Kalifornijos universiteto profesoriaus Algirdo Avižienio, baigiamojo posėdžio pirmininko.

Akte akcentuojama, kad kartu su VDU atkūrimu kaip vienas iš jo institutų įkuriamas Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Konferencijos dalyviai diskutavo, nutarė, suformulavo atkūrimo aktą ir išsiskirstė.

Kas vyko toliau? Atkūrimo tarybos prezidiumas, papildomai įkvėptas konferencijoje išsakytų minčių, įvertinęs sudėtingą situaciją nutarė ryžtingai imtis praktinės veiklos ir pirmiausia įkurti tris fakultetus: humanitarinių, ekonomikos ir tiksliųjų mokslų. Pastarasis apėmė informatikos ir fizikos mokslų specialybes.

1989 m. birželio mėn. Atkūrimo taryba keliuose to meto Kauno ir Vilniaus dienraščiuose paskelbė abiturientų kvietimą stoti į minėtus VDU fakultetus.

Konferencijoje priimto akto pagrindu VDU Atkūrimo tarybos prezidiumas parengė ir įteikė raštą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui, kuris 1989 m. liepos 4 d. įteisino nutarimą, skelbiantį: „Atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“ ir įpareigojo Ministrų Tarybą patvirtinti statutą. Liepos 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba patvirtino VDU atkuriamojo laikotarpio statutą su prierašu: „Rekomenduoti Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo tarybai patikslinti Vytauto Didžiojo universiteto atkuriamojo laikotarpio statuto 37 punkto redakciją (vietoje žodžių „lėšos iš valstybinių organizacijų“ įrašyti žodžius „rėmėjų lėšos“).“ Tai reiškė – jokia valstybės finansinė parama atkurtam VDU nebus garantuota.

Liepos 6 d. į atkuriamo VDU trijų fakultetų – Humanitarinio, Ekonomikos ir Tiksliųjų mokslų stojamuosius egzaminus atėjo 805 vidurinių mokyklų absolventai. Buvo priimti 182 konkursą išlaikę jaunuoliai. Ryžtingai paskelbtas ir įgyvendintas studentų priėmimas anksčiau, negu tuometinė prosovietinė valdžia įteisino VDU atkūrimą, buvo drąsus, voliuntaristinis ir rizikingas žingsnis. Akivaizdu, kad tuo metu nebuvo kito sėkmę garantuojančio pasirinkimo.

1989 m. rugsėjo 1 d. 12 valandą į iškilmingą atkurto Vytauto Didžiojo universiteto atidarymą Kauno muzikiniame teatre susirinko pirmieji studentai, būsimieji dėstytojai, buvę absolventai.

Verta atkreipti dėmesį, kad stojamieji į VDU egzaminai vyko dviem savaitėmis anksčiau, negu Ministrų Taryba patvirtino statutą su minėtu prierašu. Ši aplinkybė neginčijamai paneigia iki šiol dar dažnai skleidžiamą mitą, kad VDU buvo atkurtas tuometinės prosovietinės Lietuvos valdžios iniciatyva ir rėmimu. Jau minėti faktai taip pat paneigia ir plačiai eksploatuojamą antrą mitą, kad VDU atkūrė staiga į Lietuvą atvykę išeivijos mokslininkai, vadovaujami prof. A.Avižienio.

Visuomenės parama ir greitas VDU augimas

Universitetas neatgavo nė vieno jam priklausiusio pastato, nė vienos knygos iš jo turtingos, didelės bibliotekos ir, svarbiausia, nesulaukė jokios materialinės paramos iš valdžios. Todėl prašyta visuomenės finansinės paramos per tuometinę Kauno spaudą. Neįtikėtina, bet per porą mėnesių į VDU kasą įplaukė daugiau nei pusė milijono rublių, kuriuos paaukojo Kauno gamyklos, kooperatyvai, įstaigos bei privatūs asmenys. Pavyzdžiui, buvęs tremtinys Kazimieras Skebėra paaukojo 13 tūkst. rublių jam skirtos nukentėjusiojo nuo represijų išmokos.

Ženkli buvo ir išeivijos mokslininkų materia-linė parama. Per kelerius metus išeivijos bend-ruomenė paaukojo 76 tūkst. JAV dolerių, daug būtinų vadovėlių, mokslinių knygų bei mokslinių žurnalų. Šviesaus atminimo Niujorko universiteto profesorius Martynas Yčas Gamtos mokslų fakultetui nupirko modernų brangų kompiuterį, užsakė ir finansavo svarbiausių gamtamokslio sričių metines apžvalgas bei mokslinius žurnalus, tarp jų „Nature“ ir „Science“, kurie aštuonerius metus iš eilės pasiekdavo VDU gamtos mokslų biblioteką. Senjorų Julijos ir Emilio Senkių šeima iš Santa Monikos (JAV) skyrė 30 tūkst. dolerių paramą, kuri buvo efektyviai panaudota įrengiant bib-lioteką, aprūpinant ją kompiuteriais, naujais vadovėliais ir knygomis. 50 tūkst. dolerių paaukojo buvusi VDU absolventė Kanados pilietė, pageidavusi likti nežinoma.

Atkūrimo senato idėja kilo daugiausia išeivijos mokslininkų galvose. Pirmasis žingsnis žengtas VI pasaulio lietuvių kūrybos ir mokslo simpoziume, kuris vyko 1989 m. lapkričio 21–
26 d. Čikagoje. Čia buvo pripažinta, kad atkūrus VDU Atkūrimo taryba savo darbą atliko ir tikslinga formuoti naują VDU valdymo organą, demokratiškai išrinktą senatą, kurį paritetiniu pagrindu sudarytų dvi vienodo dydžio išeivijos ir Lietuvos mokslininkų dalys. Simpoziume buvo išrinkta išeivijos mokslininkų atstovaujama Atkuriamojo senato dalis – 40 narių. Lietuvos Atkuriamojo senato pusė buvo išrinkta 1989 m. gruodžio mėn. Jos daugumą sudarė Kauno techninės ir biomedicininės krypties mokslininkai, buvę Atkūrimo tarybos nariai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2017-m