Sunkmečiu kai kurios įmonės į praktikantus žiūri kaip į papildomą naštą, kurios šiemet stengiasi atsikratyti, o kai kurios – kaip į pigią laikiną ir labai reikalingą pagalbą.

Architektūros studentas Norbertas Tukajus, šią vasarą norėdamas atlikti praktiką architekto kontoroje, turėjo labiau pasistengti, negu būtų reikėję prieš kelerius metus. Trečią kursą baigusiam vaikinui teko dalyvauti atrankoje ir įveikti tris kitus į tą pačią vietą pretenduojančius studentus. Iki šiol tokie konkursai retkarčiais pasitaikydavo nebent didelėse tarptautinėse korporacijose.

“Radau skelbimą, kad architektas ieško praktikanto. Į šį skelbimą atsiliepėme keturi studentai – kiti trys šios vietos negavo, nes nemokėjo dirbti su programa, kurios pageidavo architektas. Architektūra yra konkreti specialybė, todėl turi turėti konkrečių žinių, nes kaip projektuoti, niekas neaiškins, o grindų juk praktikos metu nešluosi”, – samprotauja vaikinas.

Sunkmečiu daugumai studentų, norinčių susirasti praktikos vietą, tenka gerokai pasistengti, nes įmonėse, kuriose darbuotojų sumažinta iki minimumo, dalis darbdavių vasarą atsigręžia į praktikantus, kaip į pigią ar net nemokamą laikiną pagalbą. Dėl to ir reikalavimus praktiką norintiems atlikti studentams darbdaviai kelia didesnius. Štai dabartinis Norberto darbdavys studentams kėlė tam tikrus kriterijus, nes ieškojo praktikanto konkrečiai užduočiai atlikti, o ne dokumentams kopijuoti ar kavai ruošti. Laikino darbuotojo prireikė, nes viena architektė išėjo dekretinių, o kita – kasmetinių atostogų. “Kaip tik šį mėnesį atsirado darbo, todėl architektas dairėsi praktikanto, nes žinojo, kad ieškančių praktikos studentų yra daug”, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis Norbertas.
Studentams, praktiką vertinantiems kaip galimybę išmokti naujų dalykų, įmonių pasiryžimas skirti rimtesnes užduotis – gera žinia. Blogiau tiems, kurie iš praktikos tikisi ne žinių, o tik parašo, kad ją atliko.

“Šiuo metu įmonės iš tiesų priima jaunuolius, galinčius atlikti rimtesnius darbus negu anksčiau”, – patvirtina ir Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė.

Tuo tarpu Vilniaus universitete ekonomikos studijas šiemet baigusi Lina Andrijauskaitė metų pradžioje į praktikos paieškas leidosi taip atkakliai, lyg būtų ieškojusi darbo, – mergina į įmones išsiuntė pusšimtį gyvenimo aprašymų. Sulaukusi keliolikos pasiūlymų, 3,5 mėn. trukusią praktiką atliko ryšių su visuomene agentūroje, kurios vadovai žadėjo patraukliausias sąlygas – galimybę atlikti tikrąsias ryšių su visuomene specialisto užduotis, o ne pagalbinio darbuotojo darbą.

“Išsiunčiau daug gyvenimo aprašymų, nes norėjau, kad ne mane rinktųsi, o aš galėčiau rinktis įmonę. Nenorėjau iššvaistyti praktikai skirto laikotarpio, priimdama pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Aš piktinuosi, kai žmogus sako, kad neranda darbo. Tuomet klausiu: ar daug išsiuntei gyvenimo aprašymų? Ir išgirstu, kad į porą įmonių. Natūralu, kad tuomet ir neranda darbo”, – tvirtina mergina, įsitikinusi, kad atkakliai besistengiantiems šiuo metu nėra sudėtinga susirasti ne tik praktikos, bet ir darbo vietą. Žinoma, kelių skambučių, kaip dažnai būdavo ankstesniais metais, nebepakaks.

Rimtas L.Andrijauskaitės požiūris įpraktikos vietos paieškas davė gerų rezultatų – mergina džiaugiasi, kad buvo viena laimingesnių studentų, kuriems praktikos laikotarpis suteikė naudingos darbo patirties. Lina turėjo galimybę dirbti visus darbus, kurie atliekami toje ryšių su visuomene bendrovėje: rašė pranešimus spaudai, organizavo spaudos konferencijas, ėjo į susitikimus su klientais.

Sunkiausios paieškos – sociologijos, politikos mokslų studentams

Šiemet susirasti vietą, kur atlikti praktiką, sudėtingiau ne tik dėl didesnių reikalavimų, keliamų praktikantams, bet ir dėl to, kad praktikos vietų mažiau – dalis įmonių praktikantus priimti apskritai atsisako. Ypač tos, kurioms dar universiteto suole sėdintis jaunuolis negali teikti didelės naudos, o jam apmokyti tektų skirti nemažai laiko. Deja, įmonėse dabar likę mažiau darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti praktikantus ir padėti atskleisti jų talentą. Tokia tendencija ir kitose šalyse. Pernai, kaip parodė Nacionalinės koledžų ir darbdavių asociacijos apklausa, JAV įmonėse praktikantų buvo priimta 21 proc. mažiau negu ankstesniais metais.

Štai antrą kursą baigęs geodeziją studijuojantis Marius Putrimas tvirtina, kad po dvejų studijų metų jis dar nelabai galėtų savo žinias pritaikyti praktiškai, todėl pirmoji jo praktika šiemet bus skirta susipažinti su geodezininko darbu, stebėti dirbančius specialistus.

“Stebime drastiškus pokyčius į blogąją pusę. Dėl sunkmečio ir pasikeitusio finansavimo klimato įmonės smarkiai mažina gamybos apimtis, atleidžia darbuotojus, todėl privataus sektoriaus įmonės labai sunkiai priima studentus atlikti praktikos. Juk reikia išlaikyti esamus žmones, o praktikantai tampa didele našta”, – tvirtina Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto praktikų vadovas Saulius Bučas.

Šiuo metu studentams lengviau susirasti praktikos vietą nuo sunkmečio nedaug nukentėjusiose įmonėse, kurių nėra daug, šiek tiek lengviau ir valstybės įmonėse ar savivaldybėse. Pernai pavasarį ponas Saulius ieškojo 25 praktikos vietų vadybos studijų programos studentams – šios paieškos truko keturis kartus ilgiau nei anksčiau. “Mano skambučių į įmones naudingumo koeficientas buvo tik 25 proc.”, – apgailestauja S.Bučas.

Priminsime, kad prieš kelerius metus ieškant praktikos vietų studentams nekildavo jokių bėdų, nes įmonės plėtėsi ir mielai priimdavo praktikantus.

Dėl sunkmečio praktikantų šiemet nepriėmė ir bendrovė “Microsoft Lietuva”. Įmonės direktorius Mindaugas Glodas neslepia, kad nors įmonė sulaukė keleto prašymų, šiemet praktikantų nepriims, nes neturi pakankamai vidinių resursų. “Kad praktika būtų sėkminga, šalia praktikanto reikia skirti darbuotoją, kuris padėtų jaunuoliui įsivažiuoti, jam paaiškintų, parodytų. Tik tuomet praktikantas išeitų po praktikos žinodamas daugiau, o ne pasidėjęs pliusą, kad atliko praktiką”, – neabejoja M.Glodas.

Kelerius metus iki krizės “Microsoft” filialai visose Baltijos šalyse priimdavo į metų trukmės stažuotę keletą ką tik universitetus baigusių absolventų arba paskutinio kurso studentų. Po šio laikotarpio tiek darbdavys, tiek jaunuoliai apsispręsdavo, ar tinkami vienas kitam. Stažuotės metu jaunuolių laukdavo speciali mokymo programa, komandiruotės į dideles “Microsoft” būstines kitose šalyse ar net centrinę būstinę JAV.

“Pastaruosius dvejus metus šio projekto nebevykdėme, nes sunkmečiu keitėsi verslo prioritetai – reikėjo labai smarkiai susikoncentruoti, kad išlaikytume augančius verslo rezultatus, optimizavome veiklą ir neturėjome pajėgumų jauniems specialistams globoti. Jiems mokyti reikia skirti nemažai laiko”, – pabrėžia M.Glodas.

Beje, sudėtingiausia susirasti praktikos vietą tiems studentams, kurių studijų kryptis gana abstrakti. “Sunkiausia studentams iš tokių studijų programų, kurios neturi aiškaus stuburo ar profesinės orientacijos, pavyzdžiui, sociologijos, politikos mokslų. Vadybos, teisės, ekonomikos studijų programų studentai turi aiškų ir tikslų adresatą – tai bet kokia įmonė, gaminanti prekinę produkciją ar teikianti paslaugas”, – lygina S.Bučas. Nesudėtinga susirasti praktikos vietą ir tokių programų, kaip žurnalistika, komunikacija, studentams.

Vis dėlto kai kuriuose miestuose padėtis lyg ir ima gerėti – bent jau Kaune. KTU Karjeros centro vadovė K.Bakšaitė tvirtina, kad šiemet praktikos vietų kur kas daugiau negu pernai. “Pirmaisiais sunkmečio metais apie praktikantus niekas nenorėjo net girdėti, o šiemet jau jaučiame aktyvumą, nes įmonės, atleidusios daug darbuotojų, dabar mato galimybių jų augintis. Įmonių vadovai baiminasi, kad dėl emigracijos ateityje pajus specialistų trūkumą”, – besikeičiantį įmonių požiūrį atskleidė K.Bakšaitė.

Šiemet praktikantai atlygio negauna

Sunkmečiu retas studentas išdrįsta už praktiką paprašyti atlygio. Visi kalbinti praktikantai sulaukę tokio klausimo net nustebdavo ir tvirtino, kad jų praktika neapmokama, nors kai kurie į įmonę eina kasdien ir būna kontoroje visą darbo dieną. “Manau, kad per praktiką nemokama dėl darbdavio požiūrio, nes juk gali būti ir simbolinė suma. Gal manoma, kad praktikantas neatliks skirto darbo? Pavyzdžiui, architektūroje praktikantas yra asistentas – jis ne projektuoja, o atlieka pagalbinius darbus”, – svarsto Norbertas.

K.Bakšaitė taip pat pabrėžia, kad anksčiau beveik visose kompanijose praktikantai atlyginimus gaudavo, o dabar taip pasiseka tik vienam kitam.

Praktika visuomet nemažai daliai studentų būdavo ir galimybė pradėti savo karjerą – po praktikos likti dirbti toje įmonėje. Nors padėtis darbo rinkoje sunki, ne išimtis ir šie metai – praktiką baigusiai Linai buvo pasiūlyta įsidarbinti ryšių su visuomene agentūroje. “Mano praktikos pavyzdys labai sėkmingas”, – džiaugiasi mergina, kurios pastangos ir atsakingas požiūris į praktiką netruko duoti rezultatų.