Žmonės, dirbantys protiškai sudėtingus darbus, susijusius su duomenų apdorojimu ar intensyviais santykiais su žmonėmis (derybos, mokymas, vadovavimas), turi daugiau galimybių išlaikyti gerą atmintį senatvėje. Herioto-Watto universiteto (Škotija) mokslininkams ištyrus per tūkstantį 70-mečių paaiškėjo, kad dirbusieji sudėtingus darbus per atminties ir mąstymo testus pasirodo geriau nei dirbusieji paprastesnius. Vienas galimų paaiškinimų – labiau stimuliuojantys darbai sukuria „kognityvinį rezervą“, padedantį smegenims geriau atsispirti neigiamam senėjimo poveikiui.

Pitsburgo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad senjorų atmintį palaikyti ar pagerinti gali nesudėtinga fizinė veikla, tarkim, 40 minučių pasivaikščiojimai triskart per savaitę. Tokia veikla padidina hipokampo, smegenų dalies, kurioje kuriami prisiminimai, dydį. Palyginus vaikščiojusiųjų ir mažos fizinės veiklos tiriamųjų grupes paaiškėjo, kad pirmieji geriau pasirodė per atminties testus, be to, jų hipokampo dydis vidutiniškai padidėjo 2 proc., o antrųjų sumažėjo 1,4 proc.

Gera žinia smaližiams: Kolumbijos universiteto studija parodė, kad kakava, tiksliau, joje esantis flavanolis, gali sustabdyti su amžiumi susijusį atminties prastėjimą ir procesą atsukti atgal. Tai aiškinama šio antioksidanto savybe pagerinti smegenų kraujotaką. Naudinga ir kava: Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai, patikrinę žinomas sąsajas tarp kofeino ir mokymosi, informacijos įsisavinimo efektyvumo, pastebėjo, kad kofeinas gali prisidėti prie geresnės ilgalaikės atminties formavimosi. Per testus geriau pasirodydavo tie, kurie po protinės veiklos vartodavo kofeino. Optimalus kiekis – 200 miligramų (didinant efektas negerėjo).

Beje, Oksfordo universiteto tyrimas atskleidė, kad vyresni žmonės, kurių organizme yra mažiau, nei rekomenduojama, vitamino B12, net šešis kartus labiau linkę patirti smegenų nykimą.