Kol žmonės galvos, kad skrandis – tai maišelis, į kurį galima dėti ką nori ir kiek nori, skrandžio ligos ar tiesiog „nevirškinimas“ klestės. Šio organo sveikata reikia rūpintis ir jaunam, ir senam. Ypač – pamiršusiems taisyklingo maitinimosi „paslaptis“.

Kad skrandis – labai svarbus mūsų viso organizmo gerovei organas, žinome kiekvienas. Bent jau nujaučiame. Net liaudis keletą vaizdingų posakių sukūrė šio organo garbei. Neretai sakoma: „Man nuo to darbo (žmogaus) net bloga darosi“, „mane nuo jo pykina“. O apie žmogų, nesiskundžiantį virškinimo sutrikimais, kartais sakoma, kad jis „net ir akmenį (geležį) suvirškintų“.

Kodėl nevirškina

Vis dėlto tikroji nevirškinimo priežastis dažniausiai susijusi ne su žmonių tarpusavio santykiais, o kur kas paprastesniais dalykais. Ką pajuntame sutrikus virškinimui?

• Pirmiausia žmogus pajunta sunkumą skrandyje
• Pilvo tempimą
• Skausmą

Vieni sako, kad sustojo skrandis, kiti, kad – nevirškina.

Virškinimas – labai sudėtingas procesas. Jis prasideda jau burnoje, veikiant seilėms, ir pasibaigia storojoje žarnoje. Ypač reikšminga yra dvylikapirštė žarna. Tai tarsi savotiška kryžkelė, čia maistas veikiamas visais įmanomais būdais, t.y. skrandžio fermentų, kasos fermentų bei tulžies. Sutrikus vos vieno virškinamosios sistemos komponento veiklai, galite jausti nemalonius simptomus: sunkumą skrandyje, skausmą, pykinimą, pilvo pūtimą ir kt. O jei virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgai, organizmui gali pritrūkti būtinų maisto medžiagų, pavyzdžiui, riebaluose tirpių vitaminų, baltymų ir kitų.

Labai dažnai blogos savijautos priežastis – virškinimo fermentų, skaidančių suvalgytą maistą, trūkumas. Virškinimo sutrinkimus gali sukelti įvairios ligos, tarp jų – ir infekcinės bei apsinuodijimai maistu. Tačiau labai dažnai ir niekuo nesergantys žmonės skundžiasi nevirškinimo simptomais (sunkumu skrandyje, tempimu, skausmu ir pan.). Tai nutinka dėl pasikeitusio maisto (pavyzdžiui kelionėje),  suvalgyto didesnio nei įprasta kiekio (pavyzdžiui, per šventes), suvalgius riebesnio ar aštresnio maisto, nesubalansuoto maitinimosi. Be to, senstant silpnėja virškinimo fermentų veikla, todėl 40-60 metų moterims ir vyresnėms būtina kartkartėmis išgerti virškinimą gerinančių fermentų, kad organizmas geriau įsisavintų maisto medžiagas.

Ką veikia skrandžio rūgštis

Ar visos žinome, kas vyksta skrandyje, kai į jį šlepteli kepsnys, pyragaitis ar picos gabalėlis.

Virškinimo procesas prasideda, kai žmogus pajunta (pamato, užuodžia) maistą. Organizme prasideda cheminės reakcijos, kurios jį ir paruošia priimti bei suvirškinti pietus ar vakarienę. Žmogui ėmus kramtyti maistą, į virškinimo organus siunčiamas signalas pasiruošti virškinimo fermentų gamybai. Maistui patekus į skrandį, baltymai suskaidomi į smulkesnes amino rūgštis. Tai – tik pirmasis virškinimo etapas, kurio metu veikia skrandžio sienelėje pagaminta skrandžio rūgštis.

Skrandžio rūgšties gamyba bėgant metams lėtėja, organizmui ima trūkti cinko, todėl virškinimo sutrikimų dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Šie sutrikimai ypač pasireiškia gausiau suvalgius baltymingo maisto.

Kai kurių žmonių skrandis – priešingai – gamina per daug skrandžio rūgšties. Tuomet žmogus jaučia deginimo pojūtį – “ėda rėmuo”.

10 gero virškinimo taisyklių

1.Valgykite kasdien tomis pačiomis valandomis, nes, atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas.

2.Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per dieną.

3.Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei – mažiau nei trečdalį.

4.Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.

5.Stenkitės pasiekti ir išlaikyti optimalų svorį: Optimalus svoris kai KMI (kūno masė(kg) / ūgis(m2) )=20-25

6.Valgykite kuo įvairesnį maistą, kad gautumėte visų organizmui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

7.Valgymui skirkite pakankamai laiko: pusryčiaukite  apie 30min., pietaukit ir vakarieniaukite – apie valandą! Valgydami neskaitykit, nežiūrėkit TV, stenkitės sukurti ramią aplinką.

8.Maistą gerai sukramtykite.

9.Venkite alkoholio.

10.Virškinimui sutrikus vartokite virškinimo fermentų preparatus, kurio sudėtyje yra pagrindiniai virškinimo fermentai: lipazė – riebalų, amilazė – angliavandenių ir proteazė – baltymų virškinimui.