Kuo labiau išsilavinusi visuomenė, tuo labiau ją puola su sėdimu darbu susijusios ligos. Viena nemaloniausių – kojų venų išsiplėtimas. Šis negalavimas susijęs ne vien su estetika, bet ir su gresiančiomis komplikacijomis bei jas lydinčiais skausmais. Tačiau laiku ėmus rūpintis savo kojomis šią ligą galima pristabdyti ar net visai jos išvengti.

Pasitaiko, kad darbo vietoje beveik nepakildami prasėdime ištisą dieną – tiek pat sėdėtume lėktuve, skrendančiame iš Paryžiaus į Niujorką. Bet po skrydžio mes tikrai pagalvotume, kad tokia kelionė buvo ne į naudą lyg švininėms, pavargusioms ir apsunkusioms kojoms, o štai po ilgos darbo dienos retai susimąstome, kokią žalą sėdėjimas padarė mūsų kojų venoms.
Tyrimai patvirtina: ilgas sėdėjimas, kaip ir stovėjimas bei karštis, yra pagrindiniai kojų venoms kenkiantys veiksniai.
Žinoma, po vieno sėdėjimo ar stovėjimo “seanso” kojų venų varikoze nesusirgsime, tačiau ilgainiui venos sunegaluoja maždaug 55 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių, taigi kas antram gyventojui.

Serga net paaugliai
Dažniausiai venų varikoze suserga moterys – jos tarp visų varikoze sergančių žmonių sudaro apie 60 proc.
Mokslininkai nustatė, kad tai, jog liga dažniau renkasi moteris, pirmiausia lemia genai. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų sirgo venų varikoze, tai šansas, kad tokią ligą paveldės šiai porai gimęs berniukas, siekia tik 40 proc., o kad venų išsiplėtimu skųsis jų dukra, tikimybė siekia 60 proc.
Kitas svarbus veiksnys yra nėštumai, dėl kurių kojų venos patiria didžiulį krūvį. Kiekvienas nėštumas net kelis kartus padidina riziką susirgti kojų venų ligomis.
Na, o jei kalbėsime apie sergančiųjų amžių, jokių “taisyklių” nėra. Mokslininkai pastebi, kad venų ligomis suserga vis jaunesni žmonės, retais atvejais – net paaugliai, tad nebegalima sakyti, kad egzistuoja amžiaus riba, kurios nesulaukus varikozė negresia. Įvairiose šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dažniausiai pirmieji lėtinių venų ligų požymiai atsiranda iki 35 metų.
Deja, tokiame amžiuje kojose juntamas nuovargis ir sunkumas retai siejamas su kokiomis ligomis, tad venų liga niekieno nepastebima progresuoja. Pirmiausia atsiranda pakenkimų kojų venų vožtuvuose, kurių darbas – užtikrinti spaudimą, reikalingą kraujui iš kojų venų pakilti iki širdies.
Sutrikus šių vožtuvų darbui pamažu išsiplečia kraujagyslių sienelės, o ilgainiui venose susidaro vis didesnis slėgis, vadinamas veniniu kraujospūdžiu. Jis, pasak medikų, gali siekti net 100 mm Hg. Tai – jau laiku negydytos ligos komplikacija, mat ilgainiui tokio slėgio veikiamas kraujas pro kapiliarų sieneles ima sunktis į aplinkinius audinius ir sutrikdo deguonies bei kitų medžiagų atidavimą audiniams. Dėl to atsiranda rudų dėmių, odos ir poodžio sukietėjimų. Menkiausia trauma tokioje sutrikusios kraujotakos srityje gali tapti opos priežastimi.
Be to, išsiplėtusios kraujagyslių sienelės tampa nepaprastai pažeidžiamos, ir net nuo nedidelio sužeidimo ar sutrenkimo gali plyšti bei sukelti itin gausų kraujavimą.
Kita komplikacija yra venų uždegimas – tromboflebitas, atsirandantis išsiplėtusiose venose, kuriose kraujotaka labai lėta, o kai kuriose pažeistose vietose ir visiškai sustojusi. Čia dažniausiai ir susidaro trombai.

Efektyviausi – geriamieji vaistai
Kad netektų drastiškomis chirurginėmis priemonėmis gydyti toli pažengusios ligos, gydytojai sutartinai pataria kuo anksčiau pradėti taikyti profilaktikos priemones bei efektyvų gydymą. Žinoma, priemonių yra įvairiausių – nuo masažų ir gimnastikos iki specialios paskirties apavo, elastinių kojinių, losjonų ir kitų preparatų. Tačiau tyrimai patvirtina, kad efektyviausi yra geriamieji vaistai.
“Labiausiai tinka geriamieji vaistai. Tik jie patenka į venos vidų, o tai labai svarbu, nes tik ten veikdami jie padidina venų tonusą, mažina uždegimą, pagerina skysčių sugrįžimą iš kojų į širdį”, – aiškina prof. Dalia Triponienė.
Jos teigimu, svarbu ir tai, kad geriamieji vaistai veikia ne vien paviršines, bet ir giliąsias bei šias su paviršinėmis jungiančias perforuojančias venas. Vartojami ilgiau geriamieji preparatai smarkiai padidina venų tonusą, todėl kur kas mažiau skysčių patenka į aplinkinius audinius ir sumažėja kojų tinimas. Be to, geriamieji preparatai saugo nuo pabrinkimų, pagerina kraujo apytaką bei audinių aprūpinimą krauju, limfinį drenažą, galiausiai – slopina vožtuvo uždegiminį pažeidimą. Svarbu tai, kad šiais vaistais gali būti kontroliuojamos net paveldėtos kojų venų ligos.
Pasak D.Triponienės, plačiausiai tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje naudojamas geriamasis preparatas kojų venoms gydyti yra “Detralex”. Jį rekomenduoja ir Lietuvos gydytojai, ir tarptautinės sveikatos organizacijos. Be to, tai vienintelis venotonikas, tarptautinėse rekomendacijose pripažintas turinčiu A (aukščiausio) lygio įrodymus visiems simptomams mažinti.
Pavyzdžiui, 2012 m. atlikta tyrimų analizė* parodė, kad kojų edemą “Detralex” iš visų venotonikų sumažina efektyviausiai, o edema sergančio žmogaus kojų patinimai apmalšinami tiek, kad pėda vos per pusantro mėnesio sumažėja vienu dydžiu.
Vienas didžiausių “Detralex” pranašumų, palyginti su kitais preparatais, yra natūralios sudėtinės dalys, dėl to šis preparatas parduodamas be recepto, o vartoti jį gali net nėščiosios. Mat “Detralex” tabletės gaminamos iš flavonoidų, kurie išgaunami iš Pietų Afrikoje auginamų specialios rūšies apelsinų žievelių.
D.Triponienė aiškina, kad flavonoidai – tai stambiamolekuliniai dariniai, kurie prastai absorbuojasi virškinamajame trakte. “Detralex” yra susmulkintas specialiu mikronizacijos būdu, kad pagerėtų absorbcija ir padidėtų vaisto poveikio greitis bei stiprumas.
Pasak specialistų, šie venotonikai gali būti ir puiki alternatyva kompresinėms kojinėms. Juk vasarą, kai karšta, lėtinio venų nepakankamumo kamuojamiems žmonėms nepatogu jas nešioti. O venų ligos kaip tik ir paūmėja esant karštam oru, nes odos venos išsiplečia, padidėja kapiliarų sienelių pralaidumas ir kojų venos persipildo kraujo. Tad baigiantis šiltai dienai kojos būna pavargusios, patinusios.
Beje, šie simptomai vasarą vargina ir tuos žmones, kurie neserga venų ligomis.

Pirmieji kojų venų ligų požymiai
Skausmas kojose
Sunkumas kojose
Dilgčiojimas
Deginimo pjūtis
Mėšlungis

Rizikos veiksniai
Tikimybė susirgti venų ligomis padidėja, jei:
Esate moteris
Dirbate sėdimą ar stovimą darbą
Turite antsvorio
Esate gimdžiusi
Kas nors iš jūsų šeimos sirgo arba serga lėtine venine liga
Mažai laiko skiriate sportui
Jūsų kulkšnys linkusios tinti (pavyzdžiui, ilgiau sėdint, esant karščiui)
Dažnai jaučiate sunkumą ar skausmą kojose