Prieš trejus metus kompanijos “Spinter tyrimai” atlikto jaunimo situacijos sociologinio tyrimo duomenimis, pagrindinė bėda, su kuria tuomet susidūrė keturios iš dešimties jaunų Lietuvos šeimų, buvo materialiniai sunkumai. Neabejotina, kad šiandien, kai beveik visų pinigines yra palietusi krizė, tokių šeimų dar daugiau. Galime manyti, kad taip nutiko dėl ekonominės šalies padėties ar didelio nedarbo, tačiau turime pripažinti, jog finansinę šeimos gerovę daug lemia ir jos turimų finansinių išteklių valdymas. Na, o pastangos, dedamos siekiant paskatinti suaugusiuosius ne bėgti nuo finansinių sunkumų, bet aktyviai su jais tvarkytis, tikslą pasiekia sunkiai.

Vis dėlto galimybių bent savo vaikus išmokyti elgtis su pinigais turime: prieš išeidami į savarankišką gyvenimą vaikai dvylika metų praleidžia mokykloje, kurioje mokosi (ar bent jau turėtų mokytis) ir ekonomikos.

Šįkart nekelkime klausimo dėl ekonomikos dalyką mokyklose dėstančių mokytojų kompetencijos – tai atskiros diskusijos verta tema. Užteks pasakyti tiek, kad, kaip pripažįsta net Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai, daugelyje mokyklų ekonomika yra podukros vietoje: šį dalyką dėsto mažiausią krūvį turintys kitų dalykų (geografijos, istorijos, kai kur netgi technologijų) specialistai. Svarbiau tai, kad per šias pamokas nagrinėjant pateikiamą teorinę medžiagą apie ekonomiką sunku suprasti, kaip vaikas galės tas žinias panaudoti savo gyvenime. Štai asmeniniams finansams valdyti – iš esmės viso gyvenimo finansinės sėkmės pamatui pakloti – mokyklose skirtos keturios akademinės valandos, o metodinės medžiagos praktiškai nėra. Taigi kalbame apie ekonomiką, bet nekalbame apie pinigus. Rezultatas – jaunimui trūksta žinių, kaip tvarkyti asmeninius finansus.

Kovo pradžioje “Swedbank” asmeninių finansų institutas atliko beveik puspenkto šimto įvairių Lietuvos mokyklų 9–12 klasių mokinių apklausą. Paaiškėjo, kad nepaisant to, jog trečdalis jų tvirtina mokantys elgtis su pinigais, net 87 proc. vis tiek jaučia finansinių žinių trūkumą. Su tuo, kad moksleiviams reikėtų daugiau informacijos apie asmeninių finansų valdymą, sutinka ir 93 proc. ekonomikos mokytojų. Kuo mokiniai pildo šią spragą? Patys sako, kad visų pirma – tėvų patarimais. Tačiau tyrimai rodo, kad daugelis tėvų su vaikais mieliau kalba apie alkoholį ir narkotikus nei apie pinigus. Be to, kas gali garantuoti, kad savamoksliai, dažnai tik savo patirtimi besivadovaujantys tėvai išties suteikia teisingą informaciją, duoda geriausius patarimus? Juolab kad patirties kartais pritrūksta ir jiems patiems.

Lietuvoje sparčiai mažėja šeimų, gebančių laiku sumokėti visas sąskaitas ir padengti įsipareigojimus, daugėja tokių, kuriems staiga tenka smarkiai susispausti, imti taupyti net ir svarbiausių poreikių sąskaita. Galima tikėtis, kad jaunimas, matydamas iš anksto piniginio rezervo nesukaupusių, todėl į nepavydėtiną padėtį patekusių savo artimųjų pavyzdį, iš to pasimokys. Bet vaikas, įpratęs lengvai gauti kišenpinigių ir greitai juos išleisti, savo elgesio su pinigais įpročių greičiausiai nepakeis ir suaugęs. Bent jau tol, kol tikrovė ar liūdna asmeninė patirtis neprivers.

Tapęs studentu jis susidurs su pirmomis tikro gyvenimo pamokomis, kai norai gali sunkiai sutapti su galimybėmis: norės ir automobilio, ir pasilinksminti, ir draugus pavaišinti, o pinigų viskam greičiausiai neužteks. Savų pamokų duos ir pirmasis darbas, kuris geriausiai parodys, kad pinigai neauga ant medžių ir tai, ką uždirbi per visą dieną, išleisti gali per kelias minutes. Asmeninis susidūrimas su tikrove, kurioje laukia galybė finansinių pasirinkimų ir sprendimų, sukels nemažą stresą. Tai aktualu ne tik sunkmečiu – žinių stoka gali neleisti išnaudoti galimybių geriau gyventi ir ekonomikos pakilimo metu.

Jaunimo finansiniu švietimu jau susirūpino įvairios valstybės institucijos, verslo ir asocijuotos struktūros, supratusios, kad su savo finansais tvarkytis mokantys žmonės kuria užtikrintą ateitį ne tik sau, bet ir visai valstybei. Reikia tikėtis, jog pradėti finansinės edukacijos projektai įtvirtins suvokimą, kad neužtenka žinoti ekonomikos terminų – kur kas svarbesni yra paprasti, bet taip reikalingi savo pačių piniginės tvarkymo įgūdžiai.

Odeta Bložienė yra “Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė