"Veido" archyvas

Iš pradžių du žmonės pajunta vienas kitam simpatiją, paskui supranta, kad myli ir negali gyventi vienas be kito, todėl kuria šeimą ir prie altoriaus prisiekia amžiną meilę. Tačiau ši ima ir išgaruoja – po metų, ketverių ar dvidešimties.

Pirmieji metai: kuris viršesnis?

Sakoma, kad būtent jaunavedžių gyvenimas būna itin dramatiškas ir kupinas išbandymų, mat apsigyvenus po vienu stogu jiems tenka spręsti daugybę problemų, pavyzdžiui, išsirinkti tinkamos spalvos tapetus (ji norėtų gėlėtų, jis – dryžuotų), vonios plyteles ir lovą (ji nori metalinės, jis – medinės). Be to, ką tik susituokusios poros namuose turi rasti tinkamiausią vietą meškerėms, žurnalams, paveikslams, pietų servizui, kvepalų buteliukams ir kraičio skryniai, taip pat susitarti, kuris pirmas rytais eis į vonią, virs kavą, plaus palovius ir apsispręsti, kiek vaikų turėtų gimti šeimoje – vienas ar visa futbolo komanda… Kitaip tariant, jaunavedžiai tiesiog neturi kada nuobodžiauti, nes kone kasdien yra progų ginčyti ir netgi rimtai susirieti. Psichologai tikina, kad (deja, deja) labai dažnai karo kirvis iškasamas dėl smulkmenų.

Tarkime, poros pradeda trankyti duris ir daužyti lėkštes tik dėl to, kad nesutaria, kokius kiaušinius reikia valgyti per pusryčius – minkštai ar kietai virtus. Vyras bando įtikinti, kad skystas trynys yra vertingesnis, nes tokiame esą mažiau cholesterino. Moteris pareiškia, kad jokiu būdu nedės į burną vos kelias minutes virto kiaušinio, nes, ko gero, užsikrės salmonelėmis… Atrodo, kokia prasmė ginčytis, jeigu kiaušinių galima išsivirti atskirai – taip, kaip patinka. Juk kartais gal geriau gauti didesnę dozę cholesterino nei nuolat žudyti vienam kito nervų ląsteles?

Pirmieji nusivylimai

Po vestuvių vyras staiga suvokia, kad miegamojo lova – ne vienintelis daiktas namuose. Čia dar yra skalbimo mašina, šiukšlių kibiras, kurį reikia kasdien ištuštinti, šaldytuvas, kurį reikia reguliariai pripildyti, lygintuvas, kuris ima ir sugenda bei skrynelė, į kurią būtina kiekvieną mėnesį padėti visą atlyginimą. Juk biudžetas nuo šiol – bendras…

Moteris pastebi, kad jos mylimas sutuoktinis mėgsta ilgai mirkti vonioje, tačiau neturi įpročio po to ją iššveisti. Be to, nuolat perka naujas kojines, o padėvėtas kiša po lova, nes vakare tiesiog neturi jėgų nueiti iki skalbinių dėžės. Pirmąjį pusmetį mylimo žmogaus nevalyvumas tarsi nė neerzina, paskui pažadina humoro jausmą (“Brangusis, laiptinėje pakabinau skelbimą, kad mūsų palovėje sukrautą kojinių krūvelę parduodu už du litus”), galiausiai – pradeda “nelaikyti nervai”. Juk neveltui sakoma: “Jeigu šokinėja žiežirbos, netrukus įsiliepsnoja ir laužas…” Tada dviem žmonėms ir vėl tenka spręsti dilemą, kaip laužą gesinti: šliūkštelėti vandens, užpilti smėlio ar išsitraukti gesintuvą?..

Psichologai sako, kad…

… dažniausiai du beprotiškai įsimylėję žmonės supranta vienas kitą be žodžių. Tačiau po vestuvių jiems vis dėlto tenka nulipti nuo rožinio debesėlio ir pažvelgti tiesai į akis, išmokti būti kartu (kalbėtis, kurti planus ir t.t.), ieškoti kompromisų.

Beje, sakoma, kad meilė aplanko visus – ir vėjo pamušalus, ir ne itin gudrius žmogelius, ir “proto bokštus”. Tačiau tik pastariesiems esą pavyksta ją išsaugoti. Tiesiog išmintingi žmonės puikiai žino: sutuoktinis (-ė) nuolat pamiršta užsukti dantų pastos tūtelę ne todėl, kad nori paerzinti savo antrąją pusę – jis (ji) tiesiog yra labai išsiblaškęs (-iusi). O senojo muilo likutį prilipdo prie naujo gabalėlio tik todėl, kad gerbia šeimos, kurioje augo, tradicijas…

Maža to: žmonės, kurie nori būti kartu, puikiai žino, kada reikia užsimerkti, nusileisti, pritarti. Tačiau jaučia savo vertę, netampa priklausomi, išlieka savimi, nepasidaro sutuoktinio šešėliu. Tikri šaunuoliai. Juk ir Rytų išmintis byloja: “Kokybiškas aliejus ir geras vynas į vieną ąsotį nepilamas.”

Treti ketvirti metai: atstumtas vyras, pikta žmona

Moteris pervargusi, neišsimiegojusi, nes vaikas (-ai) naktimis vis dar verkia, prašo pagulėti šalia ar paglostyti… Vyrui ji skiria penkias minutes per dieną, tačiau užuot pasidomėjusi, kaip sekėsi darbe, nusiunčia pirkti sauskelnių. Sutuoktinis jaučiasi nereikalingas, atstumtas. Kitaip tariant, jis – tėvelis, bet ne mylimas, geidžiamas vyras. Nors meilė tikrai dar neišgaravo, jam vis sunkiau atsispirti pagundai pasukti į kairę. Moteris šiuo metu dažniausiai būna nelabai patenkinta savimi, nes ištisas dienas neišlenda iš namų, turi antsvorio, be to, kankinasi sukdama galvą, ar sutuoktinis ją jau išdavė su kokia nors gražuole, ar dar tik planuoja…

Šiuo laikotarpiu svarbiausia – kalbėtis, rasti laiko vienas kitam. Jeigu sugebėsite įtikinti, kad vyras tebėra toks pat svarbus kaip anksčiau ir judviejų tarpusavio ryšys dar nesudužo, krizę, ko gero, pavyks įveikti. Ir būtinai leiskite suprasti: jei daugiau laiko skiriate atžaloms, tai tikrai nereiškia, kad vyro nemylite.

Septinti metai: jam rutina patinka, jai – nelabai

Pasak psichologų, po septynerių metų santuokos įkyrių minčių apie skyrybas dažniausiai kyla moterims, o ne vyrams. Nors skųstis tarsi nėra dėl ko (vaikai paaugo, buitis beveik sutvarkyta ir t.t.), atrodo, kad vienos jaustųsi laimingesnės: nereikėtų taikstytis su vyro pomėgiais, kiekvieną vakarą virti vakarienės, lyginti marškinių ir t.t.

Be abejo, per septynerius metus sutuoktiniai vienas kitam šiek tiek nusibodo, tačiau vyrų rutina neerzina, atvirkščiai, jiems ji netgi labai patinka. Be to, vyrai iš tikrųjų labai vertina pastangas, kurias dėjo dėl savo šeimos, todėl ir nenori jos draskyti. Gali būti, kad šiuo laikotarpiu jie nėra tokie dėmesingi kaip anksčiau, tačiau savo moterį gerbia ir vertina, nes ji – jo vaikų motina… Gali būti, kad retsykiais paieško ausų, kurios išklauso, ir rankų, kurios paglosto, tačiau dėl kitos moters jaukių namų paprastai nepalieka…

Jeigu skyrybomis tik bandote išgąsdinti, tačiau pareiškimo rašyti nežadate, pasistenkite, kad santuoka neiširtų. Viskas dar gali būti gerai. Dabar tinkamas metas parodyti, kad esate ne tik vaikų motina, bet ir moteris. Jeigu pavyks, galėsite džiaugtis antruoju meilės kvėpavimu.

Keturiolikti–dvidešimt penkti metai: vyras suka į kairę

Atrodo, kad gyvenimas sustojo: karjeros laiptais užlipta, vaikai beveik užauginti arba jau paliko namus… Galvoje kirba įkyri mintis, kad viskas jau buvo, įvyko, praėjo. Vyrams sunku atsispirti jaunesnėms moterims, nes jos – gražios, kupinos gyvenimo džiaugsmo, dar gali pagimdyti vaikų. Moteris, atvirkščiai, labiau už viską brangina ir siekia išsaugoti šeimos židinį, todėl žinia, kad sutuoktinis turi kitą, joms būna itin skaudi. Pirmoji tuomet aplankanti mintis: “Viskas, baigta.” Tačiau psichologai sako, kad ir šią krizę galima įveikti, todėl nereikia skubėti laidoti santykių.
! Svarbiausia – turite abu pasistengti, nes vieno kurio pastangų, deja, nepakanka.

4 priežastys, dėl kurių gali pakvipti skyrybomis

1. Pinigai. Vienas uždirbate daugiau, kitas mažiau, vienas prašote, kitas neduodate, vienas iš jūsų mano, kad pinigus reikia išleisti kelionei, kitas – kad sukišti į kojinę… Psichologai sako, kad pinigų skirstymas akivaizdžiai parodo, kuris iš partnerių šeimoje turi daugiau galios ir įtakos.

2. Buitis. Vyras mano, kad jo pareiga – uždirbti pinigus, žmonos – laikyti visus keturis namų kampus: plauti, skalbti, virti, auklėti vaikus ir kt. Iš tikrųjų, namų darbų pasidalijimas atskleidžia, ar sutuoktiniai gerbia ir myli vienas kitą…

3. Ginčai. Nesugebate išvengti bergždžių rietenų, kapstotės vienas kito praeityje, kaltinate, nemokate ramiai išsakyti savo nuomonės ir t.t.

4. Bendravimas. Beveik nesišnekate. Vienas kitam skambinate tik dėl būtinų reikalų, nesidalijate įspūdžiais, nieko neveikiate kartu.

Jūsų santuoką tikriausiai ištiko krizė, jei:

• namie tvyro slegianti tyla arba, atvirkščiai, kimbate vienas kitam į atlapus dėl smulkmenų;

• užuot narplioję problemą, pokalbį tiesiog paverčiate barniu;

• gyvenate kiekvienas savais rūpesčiais, nesidomite vienas kito pasauliu;

• kalbatės tik apie orą arba persimetate keliomis frazėmis: “Darbe viskas gerai?”, “Nupirkai vaikams sūrelių?”, “Nepamiršk išplauti indų”, “Blogai jautiesi? Išsivirk arbatos…”;

• vienas kito neišklausote, negirdite, nesistengiate suprasti;

• kyla minčių, kad trukdote vienas kitam gyventi;

• ginatės puldami, ieškote progų įskaudinti;

• kaltinate vienas kitą dėl iššvaistytų metų, nesukurto gerbūvio;

• nebenorite taikstytis su vienas kito trūkumais;

• stengiatės parodyti, kad esate vienas už kitą pranašesni;

• nejaučiate vienas kitam seksualinio potraukio.

• būdami kartu, nejaučiate džiaugsmo;

• nesinori vienam kito džiuginti staigmenomis;

• būdami kartu, jaučiatės vieniši;

• neturite bendrų ateities planų, nepadedate vienas kitam spręsti problemų;

• jūsų santykiuose nėra vietos romantikai.

• ieškote vienas kito trūkumų, o ne pranašumų.