"Scanpix" nuotr.

Gyvūnai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį karyboje. Pavyzdžiui, sumanus panaudojimas žirgų sąlygojo Čingischano pergales ir didžiausios imperijos istorijoje sukūrimą.

Businessinsider.com, pasinaudodamas knygos “Beast of War: Militarization of Animals” (autorius Jaredas Eglanas) aprašo įdomiausius ir neįtikėtinus atvejus, kaip kariškiai panaudojo įvairius gyvūnus.

Karo drambliai

Didžiuliai ir kartu bauginantys drambliai kare naudoti nuo pat gilios senovės. Pirmieji dramblių daliniai buvo suformuoti Indijoje. Dramblius naudojo Aleksandras Didysis, Hanibalas ir kiti karvedžiai.

Dar 1987 m. Irako kariuomenė naudojo dramblius, kad pervežtų sunkią ginkluotę.

Dažniausiai karo drambliai buvo sukoncentruojami puolimo smaigalyje ir bėgdami 30 kilometrų per valandą greičiu bandydavo pralaužti priešo priekinę liniją. Jie taip pat buvo naudojami pernešti sunkius krovinius. Skirtingai nei kavalerija, drambliai nesustodavo ties pėstininkų rikiuotėmis, o sutrypdavo juos sėdami baimę ir chaosą. Tik atsiradus patrankoms dramblių pranašumas dingo. Didieji gyvūnai buvo atsparūs muškietų šūviams, bet bejėgiai prieš patrankas.

Vis dėlto dar 1987 m. Irako kariuomenė naudojo dramblius, kad pervežtų sunkią ginkluotę.

Delfinai – minų medžiotojai

1960 m. JAV jūsų laivynas pradėjo delfinų tyrimus. Iš pradžių bandyta ištirti delfinų hidordinamines savybes ir jas pritaikyti konstruojant torpedas.

2003 m. per Irako karą delfinai aptiko per 100 minų ir taip padėjo išvalyti Um Kasro uostą.

1967 m. JAV jūrų laivyno jūrų žinduolių programa tapo pagrindiniu projektu. Šios programos, kuri iki šiol veikia, metu delfinai treniruojami aptikti jūrų minas ir palikti plūdurą toje vietoje, kad karinis jūrų laivynas galėtų jas neutralizuoti. 2003 m. per Irako karą delfinai aptiko per 100 minų ir taip padėjo išvalyti Um Kasro uostą.

Taip pat delfinai treniruojami saugoti uostus nuo priešo narų. Pamatę narą delfinai prideda plūdurą prie jo nugaros ir šis iškeliamas į paviršių.

Daugumai delfinų tokia tarnyba patinka, nes pasak jūrų laivyno, gyvūnai kiekvieną dieną išleidžiami į vandenyną ir tik keli iš jų nesugrįžo.

“Prieštankiniai” šunys

Šunys buvo treniruojami su rusiškais dyzeliniais tankais, o vokiečių tankai naudojo benziną, todėl mūšyje šunys bėgdavo paskui sovietų tankus.

Tai sovietų išradimas per Antrąjį pasaulinį karą. Jie treniruodavo šunis padėti sprogmenis prie tanko ir pabėgti. Tačiau tai pasirodė per sudėtinga ir sovietai pradėjo rišti bombas prie šunų ir kai jis palįsdavo po tankų, sprogmuo buvo detonuojamas.

Sovietinė propaganda deklaravo, kad 300 nacių tankų buvo sunaikinti tokiu būdu. Vis dėlto programa ne visada pasiteisindavo. Šunys buvo treniruojami su rusiškais dyzeliniais tankais, o vokiečių tankai naudojo benziną, todėl mūšyje šunys bėgdavo paskui sovietų tankus.

“Prieštankinių” šunų programa tęsėsi iki 1996 m.

Karo kiaulės

Kiaulės, kaip labai efektyvus ginklas prieš dramblius, paminėtos keliose senovės šaltiniuose. Drambliai išsigąsdavo padegtų ir žviegiančių kiaulių. Jų rikiuotė pakrikdavo ir panikoje didieji žinduoliai pradėdavo trypti savus kareivius. Tad kiaules naudojo ir Aleksandras Didysis, ir romėnai.

Šikšnosparniai-bombos

Šį ginklą išrado JAV ir norėjo naudoti prieš Japoniją Antrojo pasaulinio karo metais. Kiekvienoje bomboje buvo 26 loveliai, kuriame buvo 40 žiemojančių šikšnosparnių. Prie kiekvieno šikšnosparnio buvo pritaisytas sprogmuo, kuris detonuodavo po tam tikro laiko.

Išmesta iš lėktuvo šikšnosparnių bomba leisdavosi parašiutu, kad gyvūnai turėtų laiko iš jos išskristi ir surasti vietą nusileisti.

JAV planavo išmesti šimtus tokių bombų ant Japonijos, nes dauguma japonų namų buvo pastatyti iš medžio ir popieriaus ir šikšnosparniai-kamikadzės būtų padarę didžiulę žalą. Tačiau atominės bombos išradimas pakeitė planus.

Gynybiniai jūrų liūtai

Virš dviejų šimtų kilogramų sveriantis lokys nešiojo ginklus ir amuniciją žymiai greičiai nei žmonės.

Kartu su delfinais, JAV karinis jūrų laivynas mobilizavo ir Kalifornijos jūrų liūtus. Jie buvo mokomi saugoti uostus ir laivus nuo priešo diversantų ir priešiškų atakų iš oro ar vandens. Mat jūrų liūtai yra puikūs nardytojai. Pirmą kartą JAV jūrų laivynas panaudojo jūrų liūtus 1970 m. ištraukiant torpedą iš 54 metrų gylio.

Balandžiais nutaikomos raketos

Raketos viduje esantys balandžiai snapu koreguodavo raketos judėjimo kryptį. Vis dėlto projektas buvo nutrauktas 1944 m. bet atnaujintas 1948 m. ir 1953 m. vėl nutrauktas, nes technologijos pasirodė paprastesnės ir patikimesnės, nei balandžiai.

Lokys kapralas

Wojtekas gimė 1942 m. ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tapo Lenkijos armijos kapralu. 1942 m. lenkų 22-oji tiekimo brigada buvo paleista iš Sibiro lagerių, kad prisijungtų kovoje su Vokietija. Keliaudami iš Sibiro į Persiją lenkai priglaudė lokį, kuris tapo karių talismanas. Lokys dažnai vartojo alkoholį ir rūkė (net valgė) cigaretes kartu su kovos draugais.

Po ilgos kelionės lenkai pasiekė Egiptą, kur ruošėsi Italijos, tuometinės Vokietijos sąjungininkės, puolimui. Norėdami apeiti armijos taisykles dėl gyvūnų laikymo, lenkai suteikė Wojtekui karinį laipsnį. Virš dviejų šimtų kilogramų sveriantis lokys nešiojo ginklus ir amuniciją žymiai greičiai nei žmonės. Galiausia, jo atvaizdas tapo brigados simboliu.

Katės-šnipai

JAV Centrinė žvalgybos tarnybą (CŽV) kačių projektą pradėjo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Taip, Šaltojo karo įkarštyje, tikėtasii šnipinėti Kremlių ir sovietų ambasadas.

Projekte naudotoms katėms buvo implantuoti mikrofonai ir radijo tranzistoriai.

Pirmą kartą katę-šnipę norėta išbandyti sovietų ambasadoje Vašingtone. Katė buvo paleista netoliese, bet netrukus ją pervažiavo taksistas.

CŽV sustabdė projektą, nes katės sunkiai pasidavė dresūrai. Projektas kainavo 20 mln. dolerių.

Visą originalų tekstą skaitykite čia