Tai, kad Baltarusijos diktatorius prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo pakviestas į Vilnių ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, yra normalūs kaimyniniai santykiai ir parodo naująją Lietuvos užsienio politikos tikrovę. Su kaimynais turime bendrauti, net jeigu jie nėra demokratijos gerbėjai. Nebendradarbiaudami su Baltarusija prie jos demokratėjimo tikrai neprisidėsime. Priešingai, tik dar labiau pastūmėsime Kremliaus ar tokių egzotiškų režimų, kaip venesueliečio Hugo Chavezo, link. Beje, tokia yra ir naujoji JAV užsienio politikos doktrina – ieškoti naujos santykių kokybės su valstybėmis, kurios nėra prisiekusios demokratijos vertybėms. Pripažinta, kad bendradarbiaujant galima pasiekti daugiau nei izoliuojant.

Bet koks bendradarbiavimas yra pateisinamas ir sveikintinas? Viena – kaimynus priimti tokius, kokie jie yra, bet visai kas kita perimti jų veiklos metodus. Viena yra kartu su Baltarusija spręsti Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą, bet visai kas kita naudotis Baltarusijos KGB pagalba vaduojant aukštą Lietuvos pareigūną.

Akivaizdu, kad Vilniaus raitosios policijos vadas Laimonas Bankauskas, sulaikytas Baltarusijoje dėl neva gabenamų narkotikų, buvo ištrauktas pasinaudojus telefonine teise. Misija tikrai humaniška. Juolab kad yra rimto pagrindo manyti, jog narkotikai galėjo atsidurti policijos vado automobilyje dalyvaujant Baltarusijos specialiosioms tarnyboms. Bet to dar nežinome, nes yra ir kitų abejonių.

Komisaro laipsniui gauti reikalingą teisininko diplomą L.Bankauskui įteikė garsusis Maskvos naujasis teisės institutas, kurį studijų kokybės vertinimo centras pripažino nelegaliai Lietuvoje veikiančia mokymo įstaiga. Ko taip dažnai su daugkartine viza komisaras važinėja į Baltarusiją, taip pat niekam ne paslaptis. Dažnai Baltarusijoje prisipilant pilną baką degalų galima ne tik nemažai sutaupyti, bet ir gerai uždirbti. Ir prisidurti prie 4000 Lt siekiančios komisaro algos.

Gelbėjant komisarą iš Baltarusijos KGB nagų niekam nekilo klausimas, ar tokia komisaro praeitis ir tokia jo dabartis dera su pareigūno etika. Prezidentės D.Grybauskaitės raginimas stabdyti kontrabandą komisaro nepasiekė. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, septyni iš dešimties lietuvių tvirtai įsitikinę, kad kontrabanda yra gėris. Jeigu gali sutaupyti arba uždirbti, tai savo valstybę gali apgaudinėti kaip tik sugebi.

Ar po šio, švelniai tariant, prasilenkiančio su demokratijos principais, mūsų džiūgavimo dėl greito komisaro išlaisvinimo patys neperėmėme Baltarusijos režimo veiklos metodų? Kai Lietuvos pasienyje su narkotikais įklius koks nors Baltarusijos prezidento apsaugos darbuotojas, ar mes irgi turėsime jį paleisti? Kuo tada mes skirsimės nuo Baltarusijos ir kuo mūsų prezidentė skirsis nuo šios kaimynės vadovo? Taigi bendradarbiaujant su kaimynais ne tik galima juos išmokyti demokratijos, bet ir patiems kyla pavojus vėl pasinerti į sovietinio gyvenimo, kuriame valstybės vadovai gali išspręsti visas problemas, liūną.