Norėdami Lietuvoje paskatinti darbo vietų kūrimą iš Vokietijos turėtume pasimokyti, kaip paruošti kvalifikuotą darbo jėgą, iš JAV – kaip paskatinti verslumą, o iš Singapūro – kaip sumažinti biurokratinius reguliavimus.

Jau penktus metus Vakarų šalis varginanti krizė pakeitė begalę pavadinimų – bankų, viešųjų finansų, euro ir darbo vietų. Išsivaduoti iš 8 proc. nedarbo lygio nesugeba net didžiausia pasaulio ekonomika JAV, galinti tam skirti daugiau resursų negu bet kuri kita šalis. Nenuostabu, kad dalis ekonomistų jau paskelbė, kad dėl produktyvumo augimo, automatizacijos lygio didėjimo gamyklose ir aukštesnių technologinių reikalavimų, iki krizės normaliu laikytas 3-4 proc. nedarbo lygis pasislinko iki 8-9 proc. ribos, o kai kuriems iš darbo rinkos iškritusiems žmonėms sugrįžti atgal jau nebebus galimybių.
Vis dėlto statistika rodo, kad taip nėra – Singapūre nedarbo lygis siekia vos 2 proc., Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje – mažiau nei po 6 proc. Tad ieškodamos receptų, kaip paskatinti darbo vietų kūrimą net tokios pažangios šalys, kaip Didžioji Britanija žvalgosi į žemiausią nedarbo lygį Europos Sąjungoje turinčias šalis ir bando pritaikyti Vokietijoje veikiančius modelius, pavyzdžiui, galvoja įvesti „mini darbo vietos“ schemą, pagal kurią iki 400 eurų per mėnesį uždirbantiems darbuotojams nereikėtų nuo savo algos mokėti mokesčių, o darbdaviai mokėtų fiksuotą dalį.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė taip pat žada sudaryti darbo grupę nedarbo problemoms spręsti, kuriai vadovaus pats premjeras Algirdas Butkevičius. Nors Lietuvoje nedarbo lygis nuo per krizės piką pasiekusių 18 proc. nukrito iki 12,4 proc., tam įtakos turėjo ne tik suaktyvėjęs naujų darbo vietų kūrimas (nuo 8 tūkst. per mėnesį 2010 metais iki 20 tūkst. 2012 metais), bet ir didelė emigracija.
Bet kokiu atveju, situacija, kai 210 tūkst. gyventojų neturi darbo, netenkina, tad norėdami Lietuvoje paskatinti darbo vietų kūrimą iš Vokietijos turėtume pasimokyti, kaip paruošti kvalifikuotą darbo jėgą, iš JAV – kaip paskatinti verslumą, o iš Singapūro – kaip sumažinti biurokratinius reguliavimus ir pritraukti užsienio investicijas.

Dėl biurokratijos pinklių vos neišsikėlė „Lifosa“

Darbo vietas sukurti gali tik verslo investicijos, tačiau prieškrizinių laikų pelnus jau pasiekęs vietinis verslas investuoti neskuba, o tiesioginių užsienio investicijų nors ir sulaukiame šiek tiek daugiau, vis dar stipriai atsiliekame nuo kitų šalių – netgi estų ir latvių. Kodėl? Visi „Veido“ kalbinti verslininkai kaip aktualiausių problemų šiandieninio verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui išskyrė neaiškią ateitį, nuolat besikeičiančią mokestinę aplinką ir pernelyg ilgai užtrunkančias biurokratines procedūras.
Nors visos Vyriausybės deklaruodavo tikslą sumažinti šias kliūtis, iki šiol taip niekas ir nepadaryta. Pasikeitusi valdžia jau vėl planuoja mokesčių pertvarkas ir kalba apie progresinius mokesčius, o verslininkai kaip skundėsi, taip ir skundžiasi, kad Lietuvoje parengti detaliuosius planus ir gauti leidimą statybai užtrunka 3-3,5 metus.
“Per tiek laiko Singapūre supilama sala ir pastatomi grandioziniai viešbučiai su konferencijų salėmis, kurių vertė 7 mlrd. JAV dolerių”, – lygina DNB banko viceprezidenas Vygintas Bubnys.
Singapūras, kur biurokratai pažaboti, kur visi gyventojai kalba angliškai, o verslūs užsieniečiai itin laukiami (vizos išduodamos visiems, norintiems investuoti nuo 40 tūkst. dolerių, o kai kuriems verslams suteikiamas ir papildomas valstybės finansavimas), nesiskundžia nei tiesioginių užsienio investicijų, nei darbo vietų trūkumu. Indekso „Doing Business“ duomenimis, įkurti įmone Singapūre užteks vos trijų dienų, o visus statybos leidimus verslininkas susitvarkys per 26 dienas.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žadėjo inicijuoti įstatymų projektus, kad ir Lietuvoje būtų sutrumpintas žemės sklypo suformavimo ar jo paskirties keitimo laikotarpis. Kita vertus, verslininkai įsitikino, kad svarbu ne tik keisti įstatymus, bet ir pažaboti vietinius biurokratus – net jei ministras ar premjeras uždega žalią šviesą stambių įmonių plėtros projektams Lietuvoje, šie projektai įstringa valdininkų kabinetuose. Kėdainių rajone veikiančios trąšų gamyklos „Lifosa“ direktorius Jonas Dastikas pripažįsta, kad nedaug trūko, kad dėl smulkmenos būtų tekę uždaryti tūkstantį darbo vietų sukūrusią gamyklą.
„Baiginėjosi teritorija, kur dedame gipsą, o naujo ploto suderinimas užtruko 4,5 metų dėl įvairiausių miškų įstatymų ir pan. Mes žinojome tą tvarką, todėl ruošėmės iš anksto, bet jei mano vietoje būtų jaunas žmogus, kuris nežinotų šios tvarkos, tai dvejus metus paderinęs, jis uždarytų gamyklą, nes tiesiog nebūtų, kur dėti gipso. Sutari su ministru, bet kai nusileidi į žemesnį biurokratų sluoksnį, ten skyrių viršininkai už nosies vedžioja. Jei įstatyme parašyta, kad raštą atiduos per 27 dienas, tai 27 dienos darbo pabaigoje ir atiduoda. O kartą sprindžio storumo popierių papkę nešėme keturis kartus, nes vis pamesdavo“, – su kokiais sunkumais susiduria biurokratų kabinetuose pasakoja J.Dastikas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.