Aleksandras  IZGORODINAS

VšĮ Lietuvos inovacijų centro komunikacijos vadovas

Lietuva pastaruoju metu vis labiau pozicionuoja save kaip tvarią, ekologišką valstybę. Puikus to pavyzdys yra naujas „Real is beautiful“ šūkis, kurį naudoja Lietuvą populiarinančios institucijos. Taigi, šiuo metu kuriamas Lietuvos įvaizdis ir netgi turima valstybės parama iš esmės yra palankūs ekoinovacijoms Lietuvoje. Tačiau kokia yra realybė? Ar Lietuvos įmonės rūpinasi inovacijomis tik tiek, kiek tai finansuoja valstybė? Nusprendėme į tai pažiūrėti giliau.

Lietuvos inovacijų centro atlikta Lietuvos verslo atstovų apklausa rodo, kad vykdydamos ar planuodamos ekoinovacinę veiklą įmonės iš esmės pasikliauja keturiais finansavimo šaltiniais. Tai ES struktūrinė parama, bankų paskolos, akcininkų kapitalas arba įmonės vidiniai resursai bei užsienio investuotojų kapitalas. Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės, finansuodamos ekoinovacinę veiklą, labiausiai pasikliauja ES struktūrinės paramos lėšomis – šį finansavimo šaltinį renkasi kiek daugiau nei pusė (56 proc.) visų respondentų.

ES struktūrinės paramos priemonių dominavimą lemia du esminiai veiksniai. Pirma, kadangi investicijos į naujus produktus ir technologijos susijusios su didesne rizika ir neapibrėžtumu, įmonės teikia pirmenybę ES paramai kaip pagrindiniam rizikos mažinimo šaltiniui. Negana to, ES paramos struktūra ir paskirtis labiausiai atitinka įmonių strateginius tikslus.

Kas ketvirtas respondentas ekoinovacijų veiklos finansavimui naudoja paskolas iš komercinių bankų. Šis finansavimo šaltinis ypač populiarus tarp stambių įmonių, nes ES paramos priemonės daugiausia pasiekiamos smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Negana to, kai kurios įmonės yra labiau linkusios skolintis iš komercinių bankų arba naudoti įmonių vidinius finansų resursus dėl didelės biurokratinės ir administravimo naštos, susijusios su ES paramos priemonėmis. Šiuo metu paskolų rinkoje fiksuojama maža skolinimo kaina taip pat teigiamai veikia verslo nusiteikimą skolintis iš komercinių bankų. Kita vertus, didelį skirtumą tarp ES paramos ir komercinių bakų kreditų populiarumo paaiškina tas faktas, kad šiuo metu komerciniai bankai beveik neturi finansinių instrumentų, leidžiančių finansuoti didesnę riziką turinčius inovacinius ir mokslinių tyrimų projektus.

Įmonių apklausos rezultatai rodo, kad ES struktūrinės paramos mechanizmus verslas naudoja trimis kryptimis: naujų įrenginių įsigijimui ir gamybos procesų tobulinimui (taip teigia 45 proc. respondentų), rizikos mažinimui bei naujų produktų vystymui (taip atsakė 38 proc. respondentų) ir eksporto plėtrai. Verslo atstovai teigia, kad norint išlikti konkurencingiems eksporto rinkose reikia nuolat tobulinti gamybos procesus ir produktyvumą. Negana to, ES struktūrinės paramos naudojimas inovacinėje veikloje padeda verslui sumažinti naujų produktų vystymo kaštus bei su juo susijusias rizikas. Eksporto plėtros atžvilgiu įmonės naudoja ES paramos lėšas dalyvavimui verslo misijose ir parodose, rinkos tyrimams, partnerių paieškai, eksporto sertifikatų gavimui.

Lietuvos verslo naudojami ekoinovacijų finansavimo šaltiniai ir jų struktūra rodo, kad Lietuvoje ekoinovacijos labiau remiamos tiesioginės paramos būdu. Tačiau užsienyje atlikti panašūs tyrimai rodo, kad užsienio valstybės gerokai labiau akcentuoja konsultacinę pagalbą įmonėms padedant rasti būdų kurti ir finansuoti ekoinovacijas. Kai kurios valstybės netgi apskritai neturi konkrečių ekoinovacijų paramos priemonių, tačiau įmonės sugeba pasinaudoti labai įvairia bendrąja valstybės pagalba – parama pradedančiajam verslui, parama moksliniams tyrimams bei eksperimentinei veiklai ir pan.

Paprašyti įvertinti didžiausias kliūtis, susijusias su ES struktūrine parama ekoinovacijoms, didžioji dalis respondentų kaip pagrindinę kliūtį įvardijo perteklinę ES paramos biurokratinę naštą verslui. Atitinkamai beveik pusė respondentų, teikdami siūlymus dėl ES paramos priemonių tobulinimo, akcentavo būtinybę sumažinti verslui tenkančią biurokratinę ir administracinę naštą.

Akivaizdu, kad biurokratinė našta šiuo metu yra pagrindinė problema Lietuvos verslui. Tačiau įdomu, kad apie perteklinę biurokratijos naštą kalbama ne tik Lietuvoje – ja skundžiasi ir Vokietijos verslas, kur, mūsų supratimu, biurokratijos apskritai beveik nėra. Todėl Lietuvos valdžiai verta detaliau išanalizuoti kitų šalių patirtį ir kurti paprastesnes bei lankstesnes paramos priemones.

Beveik kas penktas respondentas atkreipė dėmesį, kad būtina skelbti kvietimus teikti paraiškas iš anksto (t.y. per protingą terminą) ir pagal iš anksto suplanuotą grafiką. Įmonės akcentavo, kad faktinis kvietimų paleidimas neretai vėluoja ir atsilieka nuo planuojamo grafiko. 14 proc. verslo atstovų pabrėžė, kad pateiktų paraiškų vertinimas užtrunka pernelyg ilgai, o tai reikšmingai apsunkina įmonių veiklos ir finansų planavimą. Beveik kas dešimtas respondentas teigė, kad jiems reikia pagalbos ieškant kofinansavimo ES paramos projektams. Tokie respondentai atkreipė dėmesį, kad dažnai komercinių bankų nedomina įmonių inovaciniai projektai dėl jų didelio rizikingumo. Be to, įmonės akcentavo, kad, nepaisant mažų skolinimosi kainų, bankų kreditų vertinimo procedūros vis dar išlieka griežtos, ir tai apsunkina galimybes skolintis.

Lygiai tokia pati apklaustų įmonių dalis akcentavo, kad būtina gerinti ES ekoinovacijų paramos prieinamumą stambiajam verslui, kuris šiuo metu finansuoja naujų produktų vystymą iš įmonių vidinių resursų, komercinių bankų paskolų arba užsienio investuotojų įnašų. O 6 proc. respondentų siūlo švelninti ES paramos projektų įgyvendinimo terminus bei gerinti pateiktų paraiškų paramai vertinimo skaidrumą.