Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti “iki minimumo”.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai – ne pirmoji priemonė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai – litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje “šešėlinės” ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.