Lietuva štai jau daugiau nei savaitė – vis siunčia ir niekaip nenusiunčia savo humanitarinės pagalbos Japonijai. Jei viskas susiklostys palankiai, šį pirmadienį – t.y. nuo Japoniją nuniokojusio žemės drebėjimo ir jį sekusio cunamio praėjus dešimčiai dienų, Japonijos link pagaliau išskris Lietuvos pagalba miegmaišiais ir antklodėmis – kartu su tokiu pat visos ES siuntiniu.

Pirmasis gelbėti Japoniją puolė vidaus reikalų ministras Remigijus Palaitis. Vos pasklidus žinioms apie nelaimę Japonijoje jis pranešė, kad vykti ten yra pasirengęs 24 Lietuvos gelbėtojų būrys – ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai su šunimis, medikai ir logistikos specialistai, nes esą būtent tokios pagalbos labiausiai laukia japonai. Tiesa, čia pat paaiškėjo nemaloni aplinkybė: mes neturime savo karinio transporto, kuris galėtų įveikti atstumą iki Japonijos, tad likome laukti tarptautinės gelbėjimo misijos, prie kurios galėtume prisišlieti.

Jau kitą dieną karštos lietuvių gelbėtojų galvos atvėso – paaiškėjo, kad Japonija priima tik artimiausių šalių kaimynių ir JAV pagalbą, taip pat laukia gelbėtojų iš tų šalių, su kuriomis turi pasirašiusi dvišales tarpusavio pagalbos sutartis – o visoje ES tokias su japonais tėra pasirašiusios Didžioji Britanija ir Prancūzija. Nepaisant to, kad mūsų pagalbos neprašė, Lietuva praėjusį pirmadienį dėl visa ko deklaravo vis dar esanti pasirengusi siųsti savo gelbėtojus, tik nedrąsiai susiskaičiavo, kad tokia misija mums kainuotų apie 600 tūkst. Lt.

Žinant, kad galiausiai Vyriausybės posėdyje Japonijai pagelbėti tebuvo skirta 234 tūkst Lt. antklodėms ir miegmaišiams išsiųsti, nesunku nuspėti, kad tas geras pusmilijonis būtų tapęs rimtu galvos skausmu Lietuvos Vyriausybei.

“Misijų finansavimas – iš tiesų opus klausimas, kiekvieną kartą turime kreiptis į politikuspinigų, kai norime kur nors vykti pagelbėti”, – prisipažįsta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas Rimantas Ramanauskas. Jis aiškina, kad šiuo atveju negalima delsimu kaltinti Lietuvos Vyriausybės – tarptautinės pavienių valstybių pagalbos atsisakė pati Japonija, tepaprašiusi ES centralizuotai atsiųsti antklodžių ir miegmaišių. Juos Lietuva per praėjusį savaitgalį ir nuvežė į ES paskirtą karinį oro uostą, iš kurio europiečių pagalba ir turi pasiekti Japoniją.

O ar valstybės išlaikomam, tarptautiniuose mokymuose treniruojamam Lietuvos būriui apskritai kada nors pavyksta sudalyvauti tikrose gelbėjimo operacijose? R.Ramanauskas vardija, kad mūsiškiai jau yra padėję per potvynius Lenkijoje, Moldovoje, prisidėjo likviduojant naftos išsiliejimo avariją Latvijoje.