"Scanpix" nuotr.

Buvusi pagrindinė Rusijos ekspertė Pentagone Evelyn Farkas “Politico” svetainėje pataria būsimam JAV prezidentui, kaip šis turėtų elgtis su autokratišku ir sunkiai nuspėjamu Vladimiro Putino režimu:

Pone Prezidente, kreipiasi E.Farkas, jums tapus šalies vadovu susidursite su V.Putino Rusija, kaip potencialia geostrategine grėsme JAV. Jums prireiks strategijos atremti ir pasipriešinti šiai grėsmei, kuri tik auga. Šiuo metu V.Putinas arti laimėjimo Sirijoje ir įsitvirtinimo Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje. Jis naudoją jėgą, kad apsaugotų despotus ir išlaikytų vyriausybes Maskvos norų įkaitėmis.

Grėsmė slypi per V.Putino bandymą įgyvendinti šiuos tikslus, nes jis bando perrašyti tarptautines taisykles ir normas, kurios yra ypač svarbios JAV saugumui.

Kokia konkreti grėsmė kyla iš Rusijos? V.Putino pagrindiniai du tikslai – išlaikyti save valdžioje ir atstatyti Rusiją, kaip didžiąją galybę – tiesiogiai nekelia grėsmės JAV. Grėsmė slypi per V.Putino bandymą įgyvendinti šiuos tikslus, nes jis bando perrašyti tarptautines taisykles ir normas, kurios yra ypač svarbios JAV saugumui. V.Putinas siekia sukurti naują tarptautinę tvarką, kuri despotiškiems lyderiams leistų pažeidinėti žmogaus teises ir įsiveržti, okupuoti ir sunaikinti suverenias valstybes. Taip pat įteisinti žmogžudystes: praėjusią savaitę britų tyrimas, kuriam vadovavo aukščiausiojo teismo teisėjas Robertas Owenas nustatė, kad buvusio Rusijos FST agento Aleksandro Litvinenkos žmogžudystei 2006 m., “tikėtina”, vadovauta Rusijos prezidento.

Jei toliau bus toleruojamas toks elgesys, tuomet tai reikš pabaigą po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo susiformavusios tvarkos, kuri įtvirtino šalių teritorinį suverenumą ir žmogaus bei mažumų teisių apsaugą.  Be to, mes tikrai negalime leisti Rusijai susilpninti ar sunaikinti NATO – efektingiausią aljansą, ir mūsų solidarumo su Europa – didžiausiu mūsų prekybos partneriu.

Kremlius bus linkęs vėl ir vėl panaudoti karinę jėga siekiant savo užsienio (ir vidaus) politikos tikslų.

Jei Rusija dabar laimės – Ukraina išliks nevaldoma ir jos, kaip ir Gruzijos bei Moldovos, dalys bus okupuotos, o Basharo al-Assado režimas išsilaikys valdžioje – V.Putino Kremlius bus linkęs vėl ir vėl panaudoti karinę jėga siekiant savo užsienio (ir vidaus) politikos tikslų. JAV administracija su sąjungininkais turėtų padaryti daugiau, kad užkirstų kelią tebevykstantiems ar “užšaldytiems” konfliktams.

Tai nereiškia, kad mes neturėtume siekti kompromiso siekdami užbaigti konfliktą ir žmonių kančias (ypač Sirijoje), tačiau mes privalome konstruoti mūsų kompromisus taip, kad užkirstume kelią kitiems bandymams ir galimybėms išbandyti demokratiją bei kėsintis į teritorinį suverenitetą.

Jungtinės Valstijos privalo atsispirti ir pasipriešinti Rusijos veiksmams pasinaudodamos kombinaciją iš atgrasymo, sąjungininkų ir partnerių sustiprinimo ir tiesos apie Kremliaus veiksmus skleidimo. Jūsų administracija privalo siekti įtikinti Rusiją, kad neo-sovietinis avantiūrizmas jos periferijoje neatitiks jos interesų. Rusijai negalima leisti laimėti Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje, kur jos kariškiai vadovauja taip vadinamiems “įšaldytiems” konfliktams, tarnaujantiems Rusijai kaip “veto” teisė tų šalių politikoje.  Rusija gali daryti įtaką šioms šalims, bet tai turėtų remtis abipusiais susitarimais, o ne prievarta.

Nepaisant Maskvos tariamos galios pasaulio scenoje, ji kenčia nuo ekonominės krizės.

Dabar yra palankus momentas imtis veiksmų. Nepaisant Maskvos tariamos galios pasaulio scenoje, ji kenčia nuo ekonominės krizės. Tarptautinės sankcijos daro savo – praėjusių metų balandį premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad sankcijos Rusijai kainuos 26,7 mlrd. dolerių 2014-aisiais ir planavo, kad ši suma sieks 80 mlrd. dolerių iki 2015-ųjų pabaigos.

Tačiau labiausiai Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai turėtų dėkoti kritusioms naftos kainoms. Daugiau nei pusę Rusijos vyriausybės pajamų ateina iš naftos ir dujų. Rusijos vyriausybė 2016-ųjų biudžete numatė 50 dolerių už barelį naftos kainą, bet dabar ji nukrito žemiau 30 dolerių ir gali kristi toliau. Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos BVP 2016 m. toliau trauksis 0,7 proc.

Iki šiol Rusijos pareigūnai teigė, kad karinis biudžetas išliks prioritetinis ir išvengs rimtų karpymų. Tačiau jei Rusija tęs savo karinę operacijas Sirijoje, Ukrainoje ir kitur, didėjančios išlaidos gali suteikti argumentų rusų ekonomistams ir kitiems pareigūnams, kurie su nerimu stebi arba yra priešiški Rusijos kariniam avantiūrizmui. Jei dėl infliacijos ir rublio vertės kritimo blogės eilinių rusų ekonominė padėtis, realybė gali priversti Rusiją peržiūrėti savo politiką. Buvęs Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Kudrinas neseniai priminė rusams, kad paramos Krymui ir separatistams Rytų Ukrainoje kaina yra didesnė nei karinės operacijos Sirijoje.

Jungtinės Valstijos privalo būti matomos ir aktyviai įsitraukti į Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybių Rusijos periferijoje reikalus.

Ką turėtume mes daryti? Diplomatiniame fronte Jungtinės Valstijos privalo būti matomos ir aktyviai įsitraukti į Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybių Rusijos periferijoje reikalus. Privalome išlikti aktyvūs NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje bei ES, taip pat dvišaliuose santykiuose su mūsų sąjungininkais Europoje. Mes privalome padėti kovoje su korupcija ir sustiprinti įstatymo viršenybę bei pilietinę visuomenę. Administracija turėtų parodyti, kad Rusija nesilaiko konvencinės ir branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimų ir dirbti su tarptautine bendruomene, kad priverstų Rusiją jų laikytis arba pakelti kainą už jų pažeidimus.

Turime dirbti daugiau ir su sąjungininkais už Europos ribų, konkrečiau, su Japonija, Pietų Korėja, Izraeliu, Australija ir kitomis šalimis, kad tarptautinei bendruomenei išryškintume Rusijos neteisėtus ir destruktyvius veiksmus bei politiką. Be to, įtikinti Kiniją palaikyti “status quo”, kovoti su korupcija ir apriboti Rusijos karinį avantiūrizmą. Tiesa, šiuo metu Kinija yra labiau linkusi pasinaudoti ir imti pavyzdį iš Rusijos sėkmės braižant naujas sienas ir užimant naujas teritorijas. O tai yra dar didesnė priežastis mums sukurti tarptautinę koaliciją prieš tokius veiksmus.

Turime parodyti, kad neužmiršime Rusijos nusikaltimų Europoje.

Tai visai nereiškia, kad mes nekalbėsime su Rusija – mes turime palaikyti ryšį, kad sumažintume nesusipratimų riziką ir atrastume bendradarbiavimo galimybes. Mes privalome tęsti pokalbius apie branduolinių ginklų mažinimą ir užtikrinti, kad nei viena pusė neapgalvotai nepanaudotų branduolinės ar konvencinės ginkluotės. Kartu turime parodyti, kad neužmiršime Rusijos nusikaltimų Europoje. Maskva privalo sumokėti diplomatinę kainą.

Ypač kalbant apie Ukrainą, mes turėtume pažymėti ukrainiečių, amerikiečių ir europiečių pasiekimus išlaikant Ukrainą gyvybinga ir padedant jai politiškai, ekonomiškai ir karinėje sferoje progresuoti. Administracija privalo kartu su tarptautine bendruomene priversti Rusiją išvesti savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir Krymo bei atstatyti Ukrainos teritorinį vientisumą. Tai reiškia Minsko susitarimų, kurie suteikia Rusijos remiamiems separatistams didenę autonomiją mainais į Rusijos pasitraukimą, įgyvendinimą. Tai reiškia Rusijos izoliaciją dėl Krymo; Rusijos patraukimą atsakomybėn už Budapešto memorandumo (kuris užtikrino Ukrainos teritorinį suverenumą mainais į branduolinio ginklo atsisakymą) pažeidimą ir už jos grasinimus Kryme dislokuoti branduolinį ginklą ir taip dar kartą pažeisti memorandumą. Mes taip pat turime aktyviai siekti Rusijos atsakomybės už MH-17 tragediją 2014 m., kuomet rusų separatistai numušė keleivinį lėktuvą, kuriuos skrido  298 žmonės.

Tarptautinės diplomatinės pastangos turi įjungti teigiamas ir neigiamas ekonomines bei karines priemones. Administracija privalo tęsti derybas dėl JAV ir ES laisvos prekybos sutarties. JAV taip pat privalo suteikti didesnę ekonominę, prekybos ir investicijų paramą Ukrainai bei kitoms pažeidžiamoms Rusijos kaimynėms.

Tęsti Baracko Obamos iniciatyvą tiekti ginkluotę ir kitokią paramą pažeidžiamoms Baltijos ir Balkanų šalims bei Lenkijai.

Tuo pat metu administracija privalo sunkiai dirbti, kad JAV ir Europa plačiai taikytų sankcijas Rusijai dėl veiksmų Ukrainoje, o sankcijos, nukreiptos į Rusijos karinę pramonę, išliktų, kol Rusijos pajėgos bus išvestos ir Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos. Gynybos departamentas turėti nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija. Administracija turėtų įkurti naują karinės pagalbos fondą, kuris padėtų sąjungininkams ir partneriams nuo Europos iki Afganistano pereiti nuo Rusijos prie JAV karinės ginkluotės. Galiausia, privaloma dirbti su Vokietija ir kitais Europos sąjungininkais, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas į Europai apeinant Rusiją ir suteikiant naudą JAV įmonėms bei alternatyviems tiekėjams.

Karinėje srityje privaloma padaryti daugiau, kad užkirstume kelią Rusijai imtis kitų karinių veiksmų. Tęsti Baracko Obamos iniciatyvą tiekti ginkluotę ir kitokią paramą pažeidžiamoms Baltijos ir Balkanų šalims bei Lenkijai. Kartu padėti atsikratyti sąjungininkams priklausomybės nuo Rusijos ginkluotės. Taip pat pažymėti, kad Maskva pažeidė NATO ir Rusijos susitarimus įsiverždama į Gruziją ir Ukrainą, todėl dabar NATO neturi priežasčių nedislokuoti ženklių pajėgų rytinėse NATO teritorijose ir turėtų apsvarstyti bataliono ar daugiau dislokavimą Lenkijoje.

Galiausia, tolesnis stabilumo įtvirtinimas Balkanuose reikalaus pasipriešinimo Rusijai. Pirmtakas tai įgyvendino, kai NATO priėmė Juodkalniją į aljansą. Rusija bando pakenkti stabilumui buvusiose Jugoslavijos valstybėse ir užkirsti joms kelią į NATO bei ES. JAV ir ES diplomatai kartu privalo sustiprinti Bosnijos valstybę per politines reformas ir sustabdyti serbų separatizmą, kurį kursto Rusija. Kai tik Kosovas turės konstitucijoje įtvirtintas pajėgas, NATO turėtų šalį įtraukti į Partnerystės taikos labui programą.

Taip pat administracija turėtų suteikti pagalbą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai ginant savo teritorijas. Privalome spausti, kad greičiau būtų įgyvendintas NATO pagalbos Gruzijai paketas. Mūsų partneriai Europoje turi dirbti kartu apmokant teritorinės gynybos gruzinus. Taip pat mes visoms trims valstybėms turime suteikti prieštankinių ginklų, kad šios turėtų galimybę sustabdyti Rusijos pajėgas.

Jei mums pavyks išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho, Rusijos įtaka sumažės ir Armėnija atgaus pilną suverenumą.

Visame Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje turėtume siekti įgyvendinti Europos energetikos diversifikacijos planus, puoselėti bendradarbiavimą antiteroristiniais klausimais ir atverti oro bei antžeminį susisiekimą su Afganistanu. Mes privalome šioms šalims suteikti alternatyvą Rusijos partnerystei. Privalome baigti mūsų darbą Afganistane, kad šalis ne tik daugiau niekada netaptų terorizmo prieš Jungtines Valstijas rojumi, bet ir kartu galėtų atsilaikyti prieš išorines jėgas, tarp jų – ir Rusijos. Galiausia, jei mums pavyks išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho, Rusijos įtaka sumažės ir Armėnija atgaus pilną suverenumą bei galės plėtoti ekonominius santykius su savo kaimynais.

Nekonvenciniame fronte, reikia sukurti Specialiųjų operacijų vadavietę, kuri dirbtų su NATO ir partneriais, kad sustabdyti V.Putino “mažuosius žalius žmogeliukus”.

Administracija privalo aktyviai veikti, kad sulaikytų Rusijos propagandą.

Sąjungininkų galimybės sulaikyti, užkirsti kelią ir atsakyti į Rusijos kibernetines operacijas privalo būti sustiprintos. Administracija taip pat turi būti pasiruošusi dislokuoti vidutinio nuotolio branduolinę ginkluotę NATO šalyse Europoje, kad būtų užtikrintas branduolinis Rusijos sulaikymas, kaip tai padarytas devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Administracija privalo aktyviai veikti, kad sulaikytų Rusijos propagandą. Reikia įkurti specialią komandą, kuri pasinaudodama žvalgybos duomenimis, dalinsis informacija su visuomene ir sąjungininkais. Mūsų kibernetinė galia turėtų būti panaudota rusų trolių ir Rusijos propagandos kampanijų atskleidimui.

Jie pavyks visą tai įgyvendinti kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais visame pasaulyje, V.Putinui taps aišku, kad jis negali pasiekti savo tikslų – kontroliuoti valstybes Rusijos periferijoje ir perrašyti tarptautines taisykles. Rusija bus priversta peržiūrėti savo požiūrį. Tuomet, galbūt, slopinami ir apgaudinėjami rusų žmonės galės būti nukreipti į ateitį, kuri bus ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai geresnė tiek visiems Rusijos piliečiams, tiek rusams kitose šalyse.

Visą originalų tekstą skaitykite čia