Kodėl vieni Lietuvos regionai vystosi ir gražėja daug sparčiau nei kiti, kodėl juose nemažėja gyventojų, kodėl jie pritraukia daugiau investuotojų? Viską, pasirodo, lemia trys dalykai: ar šis regionas atrado, kuo yra išskirtinis, ar jo valdžia turi daug idėjų bei iniciatyvumo ir ar jo bendruomenė aktyvi bei pati nori gerinti savo gyvenimo kokybę.

“Pirmiausia reikia svajonės ir idėjos, tada reikia pinigų, o jau tada galima tikėtis proveržio. O jei nėra nei svajonių, nei idėjų, tai ir tikėtis nieko neverta”, – neabejoja Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, pats ne tik savo idėjomis, bet ir jų įgyvendinimu visą Lietuvą stebinantis jau dvylika metų.
Naujausia jo idėja – Druskininkuose prie vandens atrakcionų parko įrengti dar vieną uždarą areną su dirbtine jūra ir paplūdimiu, kuri veiktų ištisus metus. “Kai bus gražus, saulėtas oras, stiklinis stogas nuvažiuos ir žmonės galės degintis, o kai bus apniukę, poilsiautojai galės mėgautis vandens voniomis ir žaisti paplūdimio tinklinį”, – aiškina R.Malinauskas.
“Veidas” nusprendė pasidomėti, kokias idėjas puoselėja kitų miestų ir rajonų centrų vadovai ir kokius projektus planuojama įgyvendinti skirtinguose Lietuvos regionuose.
Kaip paaiškėjo, kitur fantazija šiek tiek skurdesnė, bet svarbiausia, kad jos vis dėlto esama: taigi vieni planuoja naujus kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, antri – daugiafunkcį žiemos sporto kompleksą, o treti – karjerų pritaikymą turizmui ir rekreacijai (išsamenį planuojamų projektų vaizdą galite matyti lentelėje). Galbūt ketvirtadalis jų netaps tikrove, bet be jų apskritai nieko nebūtų.
Beje, įdomios idėjos, projektai traukia ir investuotojus. Šį pavyzdį puikiai iliustruoja Palanga, kurioje šiemet pradėjo veikti vaikų žaidimų parkas, pradėta statyti sporto salė su universalia danga, šalia kitąmet bus atidarytas 8 tūkst. kv. m SPA pastatas su viešbučiu, maitinimo bei konferencijų erdvėmis. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Palanga sudomino dar ir turtingą investuotoją iš užsienio, kuris apleistoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie “Statoil” degalinės miestui pastatys naują didžiulę autobusų stotį, o šalia jos – maždaug 4 tūkst. kv. m ploto prekybos ir pramogų centrą. Be to, dar ir finansuos šalia būsimo komplekso esančios Vėžių gatvės dalies rekonstrukciją.
Šie pavyzdžiai rodo, kad galimybių stipriai keistis turi ne tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, bet ir kiti Lietuvos regionai. Tad kaip jiems sekasi ir kas jiems galėtų padėti?

Svarbiausia – naujos darbo vietos

Chemijos mokytoja dirbanti dviejų vaikų mama Jurgita Ragauskienė Zarasų rajone gyvena jau trylika metų. Jos žodžiais, per tuos metus Zarasai smarkiai pasikeitė: miestas išgražėjo, buvo restauruotas parkas, atsirado baseinas, esama įvairiausių renginių. Taigi veiklos Zarasuose tikrai netrūksta. Šeimoms su vaikais – taip pat. Vienintelis šio miesto trūkumas – darbo vietų stygius. Todėl, pasak moters, norėdami išlaikyti jaunus žmones miesto valdžios vyrai turėtų daugiau galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą.
Pasidomėjus, kokius projektus Zarasų savivaldybė artimiausiais metais ketina įgyvendinti, paaiškėjo, kad jos užmojai gana platūs. 2008 m. Zarasams buvo suteiktas kurortinės teritorijos statusas, todėl siekdama veiksmingiau panaudoti turizmo išteklius Zarasų miesto valdžia planuoja plėtoti turistų traukos centrus: ketinama atnaujinti paplūdimį, sutvarkyti apžvalgos rato skverą ir net įrengti kalnų slidinėjimo trasų bei snieglenčių parką.
Dviračio zarasiškiai neišradinėja – pasirodo, dar 1937 m. šiame mieste veikė pirmasis Lietuvoje žiemos sporto centras su tramplynu, skirtu šuoliams su slidėmis. Pasak savivaldybės atstovų, visi planuojami projektai ne tik skatins turizmą, bet ir leis sukurti naujų darbo vietų.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos skyriaus vadovas dr. Donatas Burneika neabejoja: Zarasai potencialo tapti turistų traukos objektu tikrai turi. Tik pabrėžia, kad slidinėjimo trasos – sunkiai atsiperkanti investicija, juk slidinėjimo sezonas Lietuvoje nėra ilgas. Todėl tokių projektų verslininkai paprastai nesiima. Juos įgyvendinti realu tik gavus ES lėšų, kai savų pinigų pridėti reikia ne daugiau nei penkiolika procentų. Jeigu būtų kitaip, greičiausiai mūsų šalyje tokių trasų būtų gerokai daugiau.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje