Lietuvos aukštųjų mokyklų kokybės vertinimas jau ir Lietuvoje tapo tradicija. Galime daug kalbėti apie pačios vertinimo sistemos kokybę ir jos objektyvumą – kitaip sakant, visiems geras nebūsi. Tačiau niekas nepaneigs paties fakto, kad ji reikalinga, ir „Veido“ žurnalistai atlieka ypač svarbų darbą, padėdami būsimiems studentams tikslingiau įvertinti savo pasirinkimą, kuriame universitete studijuoti.
Darbdavių apklausa yra visos vertinimo sistemos dalis. Verslo atstovai pateikia savo nuomonę, kurio universiteto (-ų) absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai bei kurio universiteto (-ų) absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Ši nuomonė nėra atsitiktinė, o paremta respondentų asmenine patirtimi ir kasdieniu savų darbuotojų vertinimu. Kartu tai ir savotiškas rinkos balsas, į kurį derėtų įsiklausyti universitetų vadovams.
Iš šiemet atliktos apklausos paaiškėjo, kad darbdaviai labiausiai pasitiki šių universitetų penketuko absolventų žinių kokybe: Vilniaus universiteto (52,1 proc.), Kauno technologijos universiteto (29,4 proc.), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (22,6 proc.), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (20,7 proc.) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (17,2 proc.). Daugiausiai abejonių darbdaviams kelia: Šiaulių universiteto (19,5 proc.), LCC tarptautinio universiteto (17 proc.), Europos humanitarinio universiteto (16,2 proc.), Lietuvos kūno kultūros akademijos (15,1 proc.) ir M.Romerio universiteto (14,4 proc.) absolventų žinių kokybė.
Darbdaviai nuolat mini, kad jiems labai rūpi absolvento, tai yra kandidato į siūlomą darbo vietą, kompetencija ir patirtis, noras toliau tobulėti. Todėl derinant mokymo programas svarbu labiau atsižvelgti ne tik į teorinių žinių, bet ir į praktinių įgūdžių formavimą.
Kita aktuali sritis – dėstytojų kvalifikacija. Pirmiausia ją mato ir vertina patys studentai, o toliau informacija atkeliauja ir iki pačių darbdavių. Vargu ar galime kalbėti apie tokio dėstytojo (ar mokslo) kokybę, kuris per paskaitas skaito daugelio metų senumo knygų tekstą…
Darbo rinkai šiais laikais nereikia kiekybės – reikia kokybės. Ją aukštojo mokslo įstaigos gali pasiekti tik glaustai bendradarbiaudamos su verslu ir tarpusavyje. Beje, darbdaviai pasirengę aktyviai dalyvauti šiame procese. Tereikia jų klausti ir įgyvendinti pateiktus siūlymus.