Kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių naudojimą?
Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis kasmet sunaudoja apie 500 plastikinių pirkinių maišelių ir daugumą iš jų panaudoja tik vieną kartą. 2008 m. Europoje iš viso pagaminta 3,4 mln. tonų plastikinių pirkinių maišelių – tiek, kiek sveria daugiau kaip 2 mln. lengvųjų automobilių.
Visoje Lietuvoje gyvena apie tris milijonus gyventojų, tačiau vien prekybos tinkle „Maxima“ per mėnesį parduodami trys milijonai mokamų plastikinių maišelių pirkiniams. Baimindamasi liūdnų pasekmių aplinkai, Europos Komisija renka idėjas, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių naudojimą.
Didieji prekybininkai sako, kad Lietuvoje maišeliai, kitaip nei kai kuriose kitose Europos šalyse, nemokami netaps, nes tada pirkėjai juos, ko gera, imtų visai be saiko.
„Per mėnesį parduodame 3 mln. pirkiniams skirtų maišelių“ – GRYNAS.lt nurodė „Maximos“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Anot jos, palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius yra mažesnis, bet nežymiai – 3 proc.
Kiti didieji prekybos tinklai – „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi“ – duomenų apie maišelių pardavimus pateikti nepanoro, tačiau visi prekybininkai pabrėžia, jog maišeliai pirkiniams ir toliau išliks mokami, nes tik už juos paliekami keliolika ar keliasdešimt centų esą pristabdo pirkėjus nuo dar didesnio jų naudojimo. Kaina taip pat padeda prekybininkams padengti taršos mokestį.
Tuo metu nemokamų silpniausių maišelių, į kuriuos parduotuvėse kraunami vaisiai, daržovės ir kiti produktai, „Maximos“ parduotuvėse visoje Lietuvoje sunaudojama apie 30 tonų. Anot O. Malaškevičienės, šiemet, palyginti su pernai, šis kiekis sumažėjo apie 20 proc. Tačiau metų pradžioje tinklas skelbė, kad pernai ir užpernai šių maišelių sunaudojimas buvo pašokęs net 40 proc., tad ir toliau išlieka aukštesnis nei prieš keletą metų.
Anot prekybininkų atstovų, kiek kartų galima panaudoti įsigytą pirkinių maišelį, yra asmeninis kliento reikalas, tačiau gamtoje „Norfos“, „Iki“ ir „Maximos“ maišeliai esą suirtų per dvejus metus.
Vis dėlto nė vienas iš tinklų išsamiai neatsakė, kokios turėtų būti sąlygos, kad jų siūlomi maišeliai pirkiniams suirtų per laikotarpį, nurodomą ant jų pateiktoje informacijoje, nors „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, šio tinklo maišelis su epi priedu degraduotų net ir išmestas į gatvę.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Prieš penkiasdešimt metų vienkartinis plastikinis maišelis buvo retenybė, o dabar kelias minutes juos panaudoję užteršiame savo aplinką dešimtmečiams. Tačiau visuomenės požiūris keičiasi, ir daugelis nori permainų. Todėl svarstome visas galimybes, net plastikinių maišelių uždraudimą Europoje. Spręsdami problemą, dėl kurios dūsta mūsų aplinka, norėtume naudotis ne tik mokslinėmis analizėmis, bet ir sulaukti kuo daugiau europiečių nuomonių.”
Kai kurios valstybės narės jau ėmėsi mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą: juos apmokestino, sudarė susitarimus su mažmeninės prekybos sektoriumi ar uždraudė tam tikrų tipų maišelius, tačiau ES lygmeniu jokių konkrečių priemonių nėra. 2011 m. kovą ES aplinkos ministrams aptariant plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai iškelti nerimą keliantys aspektai verčia imtis veiksmingų ES priemonių.
Būdami lengvi ir maži plastikiniai maišeliai dažnai patenka ne į atliekų rūšiavimo centrus, o į jūrą, kur jų irimo procesas gali trukti šimtus metų. Jau dabar vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 mlrd. plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris yra ilgaamžis. Jūrų gyvūnai, prariję plastiko daleles netyčia arba palaikę jas maistu, gali uždusti. Yrančiomis plastiko dalelėmis, kuriose būna priedų, pavyzdžiui, patvariųjų organinių teršalų, gali būti užterštas dirvožemis ir vandentakiai.
Konsultacijų metu taip pat siekiama surinkti nuomones, ar pakanka galiojančių ES Pakuočių direktyvos reikalavimų dėl kompostavimo ir biologinio skaidumo. Direktyvoje nėra aiškiai atskirti produktai, kurie biologiškai skaidosi gamtinėmis sąlygomis aplinkoje, ir kompostuojami produktai, biologiškai skaidūs tik pramoniniuose komposto gamybos įrenginiuose. Todėl reklama, neva pakuotė biologiškai skaidi, kai iš tikrųjų ji gamtinėmis sąlygomis biologiškai nesiskaido, gali klaidinti vartotojus ir prisidėti prie šiukšlių gausėjimo. Konsultacijų metu renkamos nuomonės, kaip padidinus pakuočių biologinio skaidumo ir biologiškai skaidžių pakuočių populiarinimo reikalavimus būtų paveikta aplinka, visuomenė ir ūkis.
Europos Komisija kviečia tiekti pasiūlymus, kaip geriausiai sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą, informuoja Komisijos atstovybė Lietuvoje. Ar prievolė maišelius pirkti arba kitaip apmokestinti jų naudojimą būtų veiksminga priemonė? Ar geriau, pavyzdžiui, visoje ES uždrausti naudoti plastikinius pirkinių maišelius? Taip pat visuomenė kviečiama pasisakyti, kaip reikalauti didinti pakuočių biologinio skaidumo reikalavimus ir populiarinti biologiškai skaidžias pakuotes. Nuomonę internetu galima pateikti iki 2011 m. rugpjūčio.
Loading ...