Šią savaitę buvusi laikinoji sostinė Kaunas minės miesto dienas. Tai jau dvidešimtoji šio didmiesčio šventė nepriklausomoje Lietuvoje.

Netrukus vienas po kito solidžius gimtadienius laisvoje Lietuvoje švęs ir kiti miestai.

Ar tokios pažangos tikėjosi jų gyventojai: ar jie jaukiai jaučiasi gyvendami savo mieste, ar kaip tik bėga į kitus miestus bei užsienį? Kam iš didmiesčių pavyko pritraukti daugiausiai užsienio investicijų, sukurti geriausias sąlygas verslo įmonėms ir pažaboti ar bent pristabdyti nedarbo didėjimą? Pagaliau ar gyventojams ir atvykstantiems svečiams yra ką veikti didžiuosiuose mūsų šalies miestuose?

Vilniuje užsienio turistų padaugėjo trečdaliu

"Veido" archyvas

Nepaisant sunkmečio, praėję metai Vilniaus turizmo informacijos centrui (VTIC) buvo patys derlingiausi. Palyginti su prieškriziniais metais, turistų, aplankiusių mūsų šalies sostinę, pagausėjo trečdaliu. Pernai VTI centre apsilankė daugiau kaip 74,4 tūks. lankytojų. Didžiausia jų dalis, beveik 60 tūkst., – svetimų šalių turistai, o 14 tūkst. – lietuviai.

Tuo tarpu Viešbučių ir restoranų asociacijos statistika rodo priešingą vaizdą – turizmo kritimo tendenciją. Kodėl dviejų institucijų kreivės prasilenkia? Tokį klausimą uždavėme VTIC direktorei Jolantai Beniulienei.

Pasirodo, sunkmečiu turistai, ypač lenkai ir vokiečiai, neatsisakė savo pomėgių keliauti, tik pakoregavo įpročius. Dauguma užsienio turistų pernai ir šiemet apsistoja nebe viešbučiuose ar “B ir B” statusą turinčiuose nakvynės namuose, o pas privačiai butus trumpam laikui nuomojančius žmones. Tokių nuo pernai esą ypač padaugėję. Dar kiti turistai apsistoja pas gimines.

Be to, pasirodo, gerokai pasikeitė ir užsienio turistų, išskyrus lenkus, maršrutai Vilniuje. Lenkai, kurie, pasak J.Beniulienės, sudaro didžiausią visų svetimų šalių svečių Vilniuje srautą, pirmiausia lanko generolo Jozefo Pilsudskio širdies kapą Rasų kapinėse, Aušros vartų koplyčią ir Adomo Mickevičiaus kiemelį.

Kiti užsienio svečiai pirmiausia žvilgsnį kreipia į miesto architektūrą, istorinį paveldą. “Didžiausi individualistai – turistai iš Vokietijos. Juos ypač domina galimybės aktyviai ilsėtis. Skandinavus, amerikonus ir ispanus traukia išlikęs sovietinis palikimas, na, o rusams aktualiausios mūsų SPA paslaugos, taip pat kelionė į “Akropolį”, – vardija J.Beniulienė.

Geriausia žinia turistams yra ta, kad neseniai jau ir Vilniuje atsirado vienos ir trijų parų miesto kortelė. Jos kaina svyruoja nuo 52 iki 110 Lt. Su šita kortele turistams nebereikia mokėti už naudojimąsi viešuoju transportu, muziejus, o ir kai kurie viešbučiai, restoranai bei suvenyrų parduotuvės dar taiko 20–30 proc. nuolaidas.

Be to, Vilniaus viešbučiuose įrengti terminalai su VTIC informacine sistema. Jos esmė – spustelėjus vos vieną nuorodą galima sužinoti apie visus mūsų mieste vykstančius ir iki pat metų galo vyksiančius renginius.

Taigi tokį Vilnių mato turistai. Deja, mes, vilniečiai, jį matome šiek tiek kitokį. Žinoma, palyginti su kitais Lietuvos miestais, sostinė nukraujavo mažiausiai, nes į ją kasmet suvažiuoja jaunimo iš visos šalies. Tačiau faktas lieka faktu: per pastaruosius šešiolika metų praradome maždaug vieną mikrorajoną – daugiau kaip 18 tūkst. gyventojų. Į užsienį kasmet išvyksta apie 4 tūkst. vilniečių, o ir išsikeliančiųjų gyventi į kitus Lietuvos miestus skaičius nekuklus: nuo 5 iki 12 tūkst. Svarbu ir tai, kad nedarbas Vilniuje nuo 1993 m. iki dabar padidėjo net trečdaliu.

Na, o iš teigiamų permainų primiausia derėtų paminėti tai, kad tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, sostinėje šoktelėjo nuo 2 tūkst. iki beveik 37 tūkst. Lt. Taip pat stipriai, kone tris kartus, išaugo ir vidutinės vieno vilniečio disponuojamosios mėnesio pajamos.

Kauno sėkmė – transporto jungtys su Europa

"Veido' archyvas

Dar didesniu optimizmu nei vilniečiai trykšta Kauno turizmo specialistai. “Mes nejaučiame jokios krizės, ypač kai airių oro bendrovė “Ryanair” pradėjo skraidinti turistus iš Kauno net aštuoniolika krypčių. To dar nėra buvę”, – pasakoja Kauno turizmo informacijos centro (KTIC) direktorius Sigitas Sidaravičius.

Kauną, pasak pašnekovo, atranda visiškai nieko apie Lietuvą iki šiol nežinoję užsienio turistai. Anksčiau į mūsų šalį vykdavo tie užsienio svečiai, kurių protėviai kilę iš Lietuvos, ir jie čia turi kokių nors giminaičių, arba vykdavo darbo reikalais, o dabar atskrenda nemažai tokių, kurie, kaip juokauja S.Sidaravičius, dar nelabai žino, ar “Lithuania” yra nauja kebabų rūšis, ar nauja sporto šaka. “Jie tiesiog nusiperka pigius airių skrydžių bendrovės bilietus ir keliauja”, – šmaikščiai pasakoja KTIC vadovas.

Šiandien pagrindiniai Kauno svečiai – vokiečiai, po jų eina lenkai ir ispanai. Pietiečiai, pasak pašnekovo, ypač giria Kauno miesto švarą ir gerą paslaugų kokybės bei kainų santykį.

Ypač daug šio miesto turizmo verslininkai tikisi iš kitąmet Kaune vyksiančių “Hanzos dienų”. Užsienio svečiai jau dabar rezervuoja vietas viešbučiuose.

Tuo tarpu KTIC jau po mėnesio pasiūlys turistams ypač patrauklių trijų dienų programų: už specialią kainą susipažinti su miesto įžymybėmis, apsilankyti Kauno teatruose, SPA centruose ir apsigyventi keturių žvaigždučių viešbučiuose.
Kauno viešbučiuose pradės veikti terminalai, kuriuose septyniomis kalbomis bus pateikiama informacija apie Kauno istoriją, dabartį ir renginius. O jau metų gale bus įdiegta ir Kauno miesto svečio kortelė, su kuria nebereikės papildomai krapštyti grynųjų einant į muziejus ar važiuojant viešuoju transportu.

Be to, netrukus šalia Lampėdžių karjero bus įrengtas dar vienas kempingas –  juose ypač pamėgę apsistoti skandinavų turistai.

Vis dėlto ir mums tikrai yra ką pamatyti Kaune. Tuo įsitikino “Veido” žurnalistė, su šeima praleidusi laikinojoje sostinėje vieną kovo savaitgalį, kai ten šurmuliavo Kazimiero mugė. Nemažai naudingų pasiūlymų pateikė tiek viešbučiai, tiek teatrai. Tarkim, mes pasirinkome kultūrinės programos paketą. O tai reiškia, kad gyvenome keturių žvaigždučių viešbutyje Laisvės alėjoje. Viena para dviem asmenims su nebent geriausiems Turkijos viešbučiams prilygstančiais pusryčiais, sauna, baseinu, treniruoklių sale ir automobilių stovėjimo aikštele tekainavo 150 Lt. O mažamečiams vaikams gyvenimas ir pusryčiai nekainavo nieko. Galiausiai pietaudami ir vakarieniaudami viešbučio restorane gavome 20 proc. nuolaidą, o kadangi šis viešbutis yra sudaręs sutartį su Kauno teatrais, tai bilietus į spektaklius įsigijome su 40 proc. nuolaida. Ir nors vilniečiai paniurzga, kad Kaunas yra provincija, vienas savaitgalis laikinojoje sostinėje paliko tikrai puikių įspūdžių.

O kaip savo mieste jaučiasi patys kauniečiai? Per pastaruosius penkiolika metų Kauno gyventojų kasmet mažėdavo maždaug po du tūkstančius. Bet labiausiai šis miestas nukraujavo pernai – į užsienį išvyko daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Nedarbas, palyginti su pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo, šoktelėjo apie tris kartus. Tiesa, vidutinės kauniečių disponuojamos pajamos per tuos metus didėjo dar daugiau – beveik keturis kartus. Tuo tarpu tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, padidėjo beveik aštuonis kartus.

Jei politikieriai nesustabdys pradėtos tiesti europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica”, po trejų metų vilniečiai jau ims pavydėti Kaunui sėkmės.

Į Šiaurės ir Vakarų Lietuvą atsitiktinių turistų neužklysta

"Veido" archyvas

Trečiojo Lietuvos didmiesčio – Klaipėdos turizmo informacijos centro (KLTIC) vadovė Romena Savickienė per keturias darbo dienas taip ir nerado keleto minučių papasakoti apie tai, kaip jiems sekasi sunkmečiu į uostamiestį pritraukti turistų ir ką naujo klaipėdiškiai planuoja šiais metais.

Žinoma, daugiausiai svečių uostamiestį tradiciškai apgula per vidurvasarį vykstančią Jūros šventę. Bet ir įprastomis dienomis Klaipėda sulaukia kur kas daugiau turistų nei Šiauliai ar Panevėžys. Ypač iš Vokietijos.

Beje, nors Klaipėda teturi vos du muziejus, jie lankomi kur kas gausiau (570 tūkst. lankytojų) nei Vilniaus, kuriame esama 21 muziejaus (ir tik 562 tūkst. lankytojų).

Toliau domintis skaičiais galima pastebėti, kad demografinės tendencijos Klaipėdoje šiek tiek geresnės nei Vilniuje ar Kaune, o makroekonominiai rodikliai prastesni nei didžiausiuose miestuose.

Liūdnoki praėję metai buvo Šiauliams – turistų čia, pasak Turizmo informacijos centro direktorės Indrės Žiedienės, sumažėjo apie 30 proc. O patys miesto gyventojai bodėdamiesi pasakoja, girdi miestas keičiasi, bet ne visada į gerąją pusę. Mat čia iškilęs naujas “Akropolis”, kaip ir Kaune, stipriai pakenkė miesto centrui, kuriame žmonių gerokai sumažėjo.

"Veido" archyvas

Šiauliečiai tikisi, kad nuo praėjusio penktadienio prasidėjusios permainos grąžins gyvybę į pėsčiųjų bulvarą, nes iki pat rudens čia vyks įvairūs muzikos, šokio, teatro, sporto, tautodailės renginiai, pavadinti “Šiaulių bulvaro vasara”.
Miesto vadovų manymu, Šiauliuose daugėja ir kitų privalumų. Prie to ypač prisideda ES parama. Taigi ekonominiai Šiaulių rodikliai gerėja, nedarbas mažiausias tarp didmiesčių, galbūt netrukus tai atsilieps ir demografiniams duomenims, kurie iki šiol buvo liūdnoki.

Reikia proveržio

"Veido" archyvas

Panevėžio turizmo informacijos centro (PTIC) direktorė Daiva Tankūnaitė irgi atsidūsta, kad pernai turistų srautai sumenko apie 17 proc. Pakilimo laikotarpiu turistai važiuodavo ištisus metus, o dabar rudenį ir žiemą Panevėžys apmiršta. Ypač pakilimas buvo juntamas po Lietuvos įstojimo į ES – šį Aukštaitijos miestą buvo atradę netgi turistai iš Naujosios Zealandijos, Australijos. “Dabar daugiausia lankosi turistai iš Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos”, – pasakoja D.Tankūnaitė.

Labiausiai ji džiaugiasi, kad pagaliau patys panevėžiečiai išlindo iš kolektyvinių sodų šiltnamių ir vieną dieną per savaitę skiria savo regiono pažinimui. Pavasarį minios vietos gyventojų traukia į tulpių šventę Burbiškyje, vasarą klausosi Bistrampolio dvare vykstančių koncertų, o šią vasarą PTIC kartu su miesto dailės galerija ir kraštotyros muziejumi imsis organizuoti įvairius edukacinius renginius, skirtus vaikams ir suaugusiems.

D.Tankūnaitė įsitikinusi, kad pramonės miestu vadinamas Panevėžys privalo plėtoti ir kitą savo įvaizdį – renginių miesto. Antraip jis bus neįdomus ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams.

Iš tiesų per pastaruosius nepriklausomybės metus Panevėžys iš visų didmiesčių neteko daugiausiai gyventojų: 1995 m. čia gyveno net 126 tūkst. žmonių, pernai metų gale – mažiau kaip 112 tūkst. Be to, Panevėžį stipriai kamuoja nedarbas, palyginti menkai didėjančios užsienio investicijos ir tai, kad vidutinės žmonių pajamos yra pačios mažiausios tarp visų didmiesčių gyventojų.