Prieš porą savaičių bendraujant su pažįstamais operatyvininkais šie pribloškė klausimu: “O tu girdėjai, kaip visas Kriminalinės policijos biuras buvo pastatytas ant ausų, nes pabėgo kažkokio Seimo nario draugės kalaitė? Ir kad tam šuniukui surasti iš Vilniaus į Panevėžį kelios operatyvininkų grupės siųstos buvo?”

Tiesą sakant, tokiu marazmu net po penkto bokalo alaus patikėti sunkoka, tad teko naršyti internete. Pasirodo, teisybė! Apie šį “kriminalą” visa bulvarinė spauda plačiausiai rašė. Skandalais pagarsėjusiam Seimo nariui Linui Karaliui su sugyventine Gintare Gurevičiūte besimaudant Palangos paplūdimyje, eilinį kartą dingo jų jorkšyrų veislės kalaitė (kurią, beje, kaip ir kitus šunis, vestis į paplūdimį draudžiama). Triukšmas buvo sukeltas per visą žiniasklaidą: dingo kalaitė! Padėkit! Suraskit! Atsilyginsime! Visuose skelbimuose L.Karalius ir G.Gurevičiūtė pabrėždavo, kad jei reikės, sumokės augintinę priglaudusiam žmogui tokią sumą, kokios jis paprašys.

Nėra ko stebėtis, kad netrukus atsirado dingusią kalaitę radęs panevėžietis, paprašęs iš šeimininkų žadėtųjų radybų, kaip tvirtina G.Gurevičiūtė, – tūkstančio eurų. Tuo irgi nereikėtų stebėtis, nes jei žmogus girdi, kad šunį praradę savininkai žada sumokėti, kiek bus paprašyti, ir yra girdėjęs, jog tie savininkai gali sau leisti, užuot dirbę, mėnesį keliauti po Pietryčių Aziją, tai ir sumos prašo atitinkamos. Štai čia ir prasidėjo įdomybės: užuot sumokėję žmogui žadėtąsias radybas, parlamentaras su drauge nutarė kreiptis į policiją – iš jų, matote, turtą prievartauja, šunelį pagrobė ir išpirkos reikalauja! Na, kad viešai meluoti ir pinigų sau per visokius fondus susiorganizuoti mėgstanti porelė nesilaiko žodžio, stebėtis taip pat nereikia. Stebėtis šiuo atveju reikia policijos veiksmais.

Birželio 10-ąją Kriminalinės policijos biuro (KPB) Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos viršininkas asmeniškai įsako pavaldiniams: nustatyti asmenį, pagrobusį Seimo nario turtą – kalaitę Žibutę! Vykti kartu su nukentėjusiąja G.Gurevičiūte į Panevėžį ir kartu su vietos teisėtvarka išlaisvinti šunelį. Įsivaizduojate KPB komisarų (ten retas žemesnio laipsnio) reakciją? Atidėti į šoną visus darbus, įskaitant rezonansines bylas, ir vykti į kitą Lietuvos galą kažkokios blondinės šunėko parvežti!? Teigiama, kad padėtis vienu metu buvo atsidūrusi ties atviro maišto riba.

Galiausiai vietoje planuotų trijų ekipažų į Panevėžį nuvyko tik vienas, Žibutė buvo paimta ir atiduota šeimininkei, vargšas Seimo nario pažadais apie atsilyginimą patikėjęs panevėžietis – įkištas už grotų. Tiesa, netrukus paleistas, nes pareiškimas dėl šuns pagrobimo iš karto buvo atsiimtas.

Moralas šios istorijos paprastas: jei esi Seimo narys, tavo šunėko net kriminalinės policijos komisarai ieškos. O jei esi paprastas žmogus?