M. Aleksos nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Kovas – operų mėnuo: žiūrovų laukia ilgiausias G.Verdi opusas „Don Karlas“ ir dviejų eksperimentinių operų premjeros.

Vasaris sostinės teatralams dovanojo dvi dėmesio vertas naujienas. Vytautas Rumšas, Nacionaliniame dramos teatre režisuodamas „Intymius pokalbius“, Ingmaro Bergmano veikėjų išpažinčių vėrinio kulminacija pavertė mirčiai pasmerkto Jakobo (akt. Ramutis Rimeikis) atsiprašymą, kuris Anos gyvenimo pakeisti jau nebegali.

Ana (akt. Adrija Čepaitė) paklausė nuoširdaus dėdės kunigo patarimo: atsiribojo nuo meilužio, atvirai prisipažino neištikimybę savo vyrui. Ir kuo tai baigėsi? Iš jos šeimos telikę vėjų košiamas fasadas – vaikai ir bendras ūkis. O siela virtusi liepsnos karštį menančia apanglėjusia degimviete.

Jaunimas stebi spektaklį kvatodamas: ypač žmonos atvirumo pakirsto Henriko (akt. Remigijus Bučius) klejonės, nuvarančios veikėją iki beprotnamio, jiems atrodo juokingos. O vyresnieji klausosi mąsliai pritilę. Nors glotnūs dekoratyviniai akmenėliai, tarp dialogų kartu su Juozo Budraičio skaitomu tekstu pliūpsniais srūvantys į sceną, ir neprimena grėsmingųjų biblinių, kuriuos neišvengiamai ateina laikas rinkti.

Kitas dėmesio vertas spektaklis – Agniaus Jankevičiaus „Ledas“ Rusų dramos teatre. Šiek tiek eklektiškas, tačiau suveržtas broliškų apsikabinimų ir ledinius kūjus atstojančių beisbolo lazdų smūgių ritmo. Ir tai šiame spektaklyje puikiai dera – širdingi apkabinimai ir metalo šalčiu spindinčios beisbolo lazdos. Iš jų sugretinimo išvyniojama visa spektaklio filosofija.

Tačiau režisieriui to maža: jam reikia ir graudžios vaikystės kaimo istorijos, ir stebuklingojo vandens pristatymo su skysto azoto triukais. Kokios nors pridedamosios vertės Vladimiro Sorokino tekstams tai nesukuria, užtat pasitarnauja žiūrovams kaip atraktyvus įvadas ir epilogas.

O štai „Šviesos brolijos“, raginančios „kalbėti širdimi“, įkūrėjas vardu Bro (akt. Valentinas Novopolskis) iš tikrųjų ganėtinai panašus į Vladimirą Putiną archyviniame televizijos įraše. Ir šis sugretinimas – vėlgi labai iškalbingas.

Antro gyvenimo šansas

Iš „Ledo“ dar norėtųsi paminėti jauną aktorę Jeleną Orlovą, geriau pažįstamą „Theatrum Indigum“ trupės spektaklių lankytojams. Ji – ir estetiškai gedinti našlė Popova šio teatro „Meškoje“, ir geležinkelio bėgiais naiviai į niūrią lemtį žingsniuojanti paauglė Vili „Pasmerktuose namuose“. A.Jankevičius dailiai šviesiaplaukei patikėjo entuziastingai vokiečių kareivius įsižiūrėjusios kaimo panelės Varios Samsikovos vaidmenį.

Kartu su J.Orlova „Theatrum Indigum“ pagrindinius vaidmenis kuriantis Igoris Abramovičius kovo mėnesį turėtų pasirodyti neįprasto formato spektaklyje „Anglija“ pagal aktoriaus ir dramaturgo Timo Croucho pjesę. Neįprasto todėl, kad autoriaus nurodymu vaidinimai rengiami meno galerijose, o aktoriai priešais žiūrovus stoja kaip parodų gidai.

Lietuviai T.Croucho taisyklių žada paisyti: Vilniuje spektaklis bus vaidinamas „Titanike“, Kaune – Paveikslų galerijoje, Klaipėdoje – Kultūros komunikacijų centre ir t.t. Gidais Reditos Dominaitytės vadovaujamo Knygos teatro spektaklyje taps aktoriai Severina Špakovska ir jau minėtas I.Abramovičius.

Jie abu ilgai ir nuoširdžiai kažkam dėkos, kol publika iš menkų detalių pradės nujausti, kam skirta toji padėka. Taip už naujo gyvenimo šansą širdies recipientas dėkoja savo amžinatilsį donorui. Gyviesiems širdimis dalytis neįmanoma: galima tiktai „kalbėtis širdimis“ kaip V.Sorokino romanuose. Ir bandyti pajusti, ką išgyvena širdis, apgyvendinta kito žmogaus kūne. Ar ne tą patį, ką išgyvena žmogus, perkeltas iš vienos kultūros į kitą?

Opera tamsoje

Keistenybių kovo repertuarai siūlo ir daugiau. Ar kada nors mėginote klausytis operos visiškoje tamsoje? Jei ne – turėsite galimybę pasinaudoti akių raiščiais-kaukėmis, kurie bus dalijami prieš šiuolaikinės operos „Confessions“ („Išpažintys“) premjerą. O jei jums labai pasiseks ir pelnysite vienintelę salėje „rausvąją kėdę“ – gausite ne tik raištį, bet ir visą ypatingos akustinės apsupties, kvapų, skonių ir prisilietimų kompleksą.

„Rezervuoti“ tą kėdę įmanoma vieninteliu būdu – pageidaujantieji iki kovo 1 d. privalo nuoširdžiai išpažinti bent vieną savo nuodėmę raštu ir nusiųsti išpažintį elektroninio pašto adresu confessions@noa.lt. Su atrinktu dalyviu bus susisiekta, jis privalės pasirašyti sutartį.

Septynios mirtinos nuodėmės ir tapo operos „Confessions“ libreto pagrindu. Kūrinyje jos apdainuojamos viena po kitos – godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas ir tingumas. Valandos trukmės opera suvienija trijų jos autorių – kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės ir jos kolegos švedo Jenso Hedmano bei švedų solistės Asos Nordgren eksperimentines idėjas. Muzikos atlikimas tamsoje tarsi panaikina vizualųjį aspektą, tačiau iš tiesų taip siekiama stipriau pakurstyti individualią klausytojo vaizduotę.

Tyrėjai ir įtariamieji

Dar viena opera kovą bus skirta jauniems, tačiau ne patiems mažiausiems klausytojams. Jai susibūrė grynai lietuviška komanda: dirigentas Egidijus Miknius, pernai Vilniuje pristatęs trumpametražių miuziklų festivalį, režisierius Šarūnas Datenis, labiau žinomas kaip „Lėlės“ teatro aktorius, libreto autorė Nomeda Marčėnaitė, labiau žinoma kaip dailininkė, ir kompozitorius Jonas Sakalauskas, neseniai pradėjęs vadovauti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

„Kodas 555“ siužetas realistinis: vienuoliktokų mokykliniame vakarėlyje netikėtai nugriaudi sprogimas. Prasideda improvizuota jaunuolių  apklausa. Budintis mokytojas visiškai praranda savikontrolę, tad tyrimą perima patys mokiniai. Vieniems tenka tyrėjų vaidmuo, kitiems – įtariamųjų. Nedidelė klasės bendruomenė atspindi visuomenės modelį – atsiranda teisėjai, budeliai ir jų aukos.

Operoje šalia styginių instrumentų atliekamų melodijų vietos ras ir elektroninė muzika, ir mušamųjų parafrazės. Reginį pagyvins įvairiose mokyklose filmuoti veiksmo epizodai. Jaunų solistų būryje matysime ir garsųjį Visagino užaugintą tenorą Ilją Aksionovą, keletą metų iki balso mutacijos koncertuose virkdžiusį visas jautrios širdies mamytes ir močiutes.

Meilė nutempia į kapą

Beeksperimentuodami pamažu atkeliaujame iki Giuseppe’s Verdi „Don Karlo“, kurio premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre laukia kitą savaitę. Kurti šio spektaklio į Vilnių grįžo vokiečių režisierius Günteris Krämeris, o jo vaizduotei turime būti dėkingi už „Žydę“, vadintą vienu sėkmingiausių mūsų trupės pastatymų.

Šį kartą G.Krämerį inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos „Blackstar“ vaizdo klipas. Ji tapo nūdienos pasiūlytu atspirties tašku.

„Don Karlas“ – pati ilgiausia, penkių veiksmų ir penkias valandas trunkanti G.Verdi opera. Ji parašyta pagal Friedricho Schillerio dramą „Don Karlas, Ispanijos infantas“. Po premjeros, įvykusios Paryžiuje 1867-ųjų kovo 11-ąją, kompozitorius priešokiais savo kūrinį tobulino dar beveik du dešimtmečius. Taip „Don Karlas“ tapo ir daugiausia autorinių redakcijų turinčia G.Verdi opera.

Libretas perkelia mus į XVI amžiaus Ispaniją, nuvargintą ilgamečio karo su Prancūzija. Baigti kovas nori ne tik paprasti žmonės, bet ir valstybių valdovai. Ispanijos delegacija atvyksta į Prancūziją. Joje – ir Ispanijos karaliaus sūnus Don Karlas, kuris, pamatęs Prancūzijos karaliaus dukterį Elizabetę, beviltiškai ją įsimyli.

Tačiau pagal valdovų sudarytą taikos sutartį Elizabetė atitenka Don Karlo tėvui – Ispanijos valdovui. Po tėvo vestuvių Don Karlas negali susitaikyti su mintimi, kad myli savo pamotę.

O aplinkui kunkuliuoja valstybinės ir asmeninės intrigos, iš kurių kiekvienas bando išpešti sau naudos. Į valdovų kapų požemį užsukęs karalius užtinka jame žmoną su savo sūnumi ir pasmerkia jį Didžiajam Inkvizitoriui. Don Karlas išsitraukia kalaviją, tačiau įsijungia antgamtinės jėgos: iš kapo prisikelia jo senelio vėlė ir nusitempia jaunuolį į kapą.

Premjerose atlikti pagrindinių vaidmenų kviečiami Askaras Abdrazakovas iš Rusijos, Luciano Batiničius iš Kroatijos,Valdis Jansonas iš Latvijos, taip pat Don Karlo partiją dainuosiantys amerikiečiai tenorai Ericas Fennellas ir Adamas Diegelis. Pastarasis visai neseniai kartu su Justina Gringyte Vilniuje dainavo „Karmen“ spektaklyje. Elizabetės vaidmenį kurs į pagrindinius mūsų operos sopranus sparčiai prasiveržusi Viktorija Miškūnaitė.

Šeimyninės intrigos

Provincijoje pilna ne tokių didingų, tačiau ne mažiau kruvinų meilės istorijų. Kai kurias jų savo novelių knygoje „Lietaus dievas“ aprašė Alvydas Šlepikas, o režisuoti spektaklį jo knygos motyvais Panevėžio J.Miltinio dramos teatre ėmėsi režisierius Julius Dautartas. Scenoje, kaip ir novelėse – vieno miestelio gyvenimas. Tas miestelis gali būti bet kurioje Lietuvos vietoje, kur gyvena vieniši ir jautrūs žmonės.

„Domino“ teatre statoma populiaraus kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesė „Vyras po padu“ žiūrovui irgi gali pasirodyti lietuviška, mat pagal ją mūsiškiai kino apsukruoliai prieš keletą metų susuko linksmą filmą „Kaip pavogti žmoną“. Taigi siužetas atrodys kažkur girdėtas: iš kalėjimo grįžęs vyras randa žmoną laimingai gyvenančią su kitu. Kitos gyvenamosios vietos nelaimėlis neturi, todėl kartu su naująja pora glaudžiasi po vienu stogu. O gal ir ne vien todėl, nes netrukus jo buvusioji pradeda iš naujo įvertinti ankstesnio sutuoktinio privalumus. Štai jums ir naujas intrigų mazgas.

Klaipėdos dramos teatre, kuriame Povilas Gaidys stato italų dramaturgo Eduardo De Filippo komediją „Kalėdos Kupjelų namuose“, irgi nekvepės šeimynine santarve: spaustuvininko Luko Kupjelos žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg to negana, po namus slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis. Šeimininkas, nebepajėgiantis suvaldyti chaoso, imasi meis­trauti Kalėdų prakartėlę – simbolinę taikos ir harmonijos salelę savo namuose.

O gal nuo salelių viskas ir prasideda?

Septynios kovo premjeros

4, 5 d. 18.30 val., 6 d. 18 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Don Karlas“. Rež. Günteris Krämeris

4 d. 19 val. Vilniaus „Lėlės“ teatre – „Kodas 555“. Komp. Jonas Sakalauskas

5 d. 17, 19 val. Menų spaustuvėje – „Confessions“. Komp. Rūta Vitkauskaitė, Jensas Hedmanas

10, 31 d. 19 val., 11, 12 d. 15, 19 val. Vilniaus „Domino“ teatre, 20, 28 d. 14, 18.30 val. Kauno „Girstutyje“ –   „Vyras po padu“. Rež. Kostas Smoriginas

16 d. 18 val. VDA „Titanike“, 24 d. 18 val. Kauno paveikslų galerijoje – „Anglija“. Rež. Redita Dominaitytė

17, 18, 22, 30, 31 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatre – „Kalėdos Kupjelų namuose“. Rež. Povilas Gaidys

19 d. 18 val., 25 d. 18.30 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Lietaus dievas“. Rež. Julius Dautartas