"Veido" archyvas

Ruduo savo kraitėje atsineša ne tik margaspalvių derliaus gėrybių, bet ir puokštę ligų ligelių. Tačiau bijodamos pasigauti virusą apsivyniojusios nosies juk nevaikščiosime.

Gydytojai šiandien jau neabejoja, kad žmogaus psichika ir imuninė sistema per hormonus susipynusios kaip plaušai plaušinėje. Kuo geriau suprantame kūno gynybinį tinklą, tuo daugiau galimybių tikslingai stiprinti žmogaus gynybines jėgas. Alergijos ir depresijos, imuniteto nusilpimas, netgi onkologinės ligos šiandien jau gydomos imunine terapija.

O sveikam žmogui apsisaugoti nuo peršalimo ar gripo pakanka visai paprastų priemonių. Mokslas šiandien stulbina pranešimais, kad ir paprasti kasdieniai malonumai turi gydomųjų galių. Pasak tyrimų, po sužaistos bridžo partijos poniučių organizme gerokai padaugėja tam tikrų imuninių ląstelių. Smagiai užtraukus dainą burnos gleivinėje padaugėja antikūnų, o reguliarūs lytiniai santykiai puikiausiai apsaugo nuo slogos.

Imuniteto tinklas

Mūsų organizmo gynybinėms jėgoms diriguoja ne kuris nors vienas organas, o visas orkestras.

• Migdolinės liaukos / tonzilės – pirmoji bakterijų, virusų ir grybelių gaudyklė.

• Limfmazgiai – filtravimo “stotis” ir limfocitų saugykla.

• Kraujas atgabena antikūnus ir hormonus į “mūšio” vietą.

• Užkrūčio liaukoje bręsta T limfocitai, kurie išmoksta skirti savus “gyventojus” nuo svetimų. Pasibaigus paauglystei užkrūčio liauka susitraukia.

• Blužnis – imuninių ląstelių sandėlis.

• Žarnynas “apgyvendina” 80 proc. visų imuninių ląstelių, taip pat ir aklojoje žarnoje.

• Kaulų čiulpuose ir kamieninėse ląstelėse gimsta baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai.

• Limftakiai – latakų, kuriais juda imuninės ląstelės, rezginys.

Užpuolikai

Žmogus kasdien su oru įkvepia apie 10 tūkst. mikrobų. Susergame nuo tų, kurie pergudrauja ar įveikia imuninę sistemą.

• Bakterijos. Mūsų kūne gyvena bent 100 milijardų šių vienaląsčių. Dauguma jų – naudingos. Užtat pavojingosios nuolat keičia savo išvaizdą, kad išgyventų.

• Virusai. Kad galėtų daugintis, šie parazitai turi užpulti sveiką ląstelę. Jose nuo organizmo gynėjų jie gali sėkmingai slėptis ne vienus metus (ŽIV, herpes).

• Grybeliai. Mėgsta drėgną odą ir išplinta kaip per sprogimą, jei nusilpęs organizmas nebeturi jėgų gintis (nagų grybelis).

• Parazitai. Šituos daugialąsčius galima pamatyti ir plika akimi – pavyzdžiui, poros centimetrų ilgio kirmėles. Dažniausiai jos prisitaikiusios taip, kad gynybinė organizmo, kuriame apsigyvena, sistema jų nepažeistų.

Gynėjai

Kad imuniteto reakcija būtų sėkminga, darniai dirba keliolikos tipų imuninės ląstelės ir apie 50 hormonų.

• Pirmasis apsauginis barjeras: oda ir gleivinės – pirmoji nuo įsibrovėlių sauganti gynybinė siena. Lipnios gleivės, prakaite ar skrandyje esančios rūgštys, žarnyno mikroflora užkuria jiems tikrą pirtį! Ant gleivinės esantys IgA antikūnai prisitvirtina prie organizmui jau pažįstamų “blogiukų” ir siunčia pavojaus signalą.

• Antrasis apsauginis barjeras: ląstelės naikintojos. Jei bakterijų, pavyzdžiui, per įdrėskimą, patenka po oda, gynybon stoja ėdriųjų ląstelių makrofagų būrys. Pagautą priešą jos suėda tikrąja šio žodžio reikšme. Susidarę pūliai – jų “virškinimo” produktas. Jei virusai užpuola audinį, ląstelės naikintojos nužudo užkrėstas organizmo ląsteles.

• Trečiasis apsauginis barjeras: baltieji kraujo kūneliai: kilus infekcijai dalis imuninių ląstelių mokomos atpažinti šiuos užpuolikus, kad galėtų nuo jų apsiginti. Baltieji kraujo kūneliai mokosi nustatyti priešą pagal būdingus požymius – antigenus. Tada B limfocitai gamina griaunamuosius antikūnus, o T limfocitai priešą įrašo į atmintį daugeliui dešimtmečių.

Patarimai, kaip nenustekenti imuniteto

Norint, kad organizmo energijos rezervas neišsektų, svarbi nuolatinė kaita tarp įtampos ir atsipalaidavimo.

• Itin svarbu – kvėpavimas. Įsitempę žmonės kvėpuoja greitai, paviršutiniškai. Įkvėpus giliai ir pamažu iškvėpus atlėgsta viso organizmo įtampa. Tam nereikia ypatingų sąlygų – keletą kvėpavimo pratimų lengva atlikti ir darbe ar viešoje vietoje.

• Dirbant kompiuteriu įtampa atlėgsta retsykiais pamasažuojant sprandą ir iš lėto pasukiojant galvą.

• Atsipalaiduoti padeda ir paprastos gudrybės: pavyzdžiui, sukeistus pirštus mintyse susiejame su kokiu nors itin maloniu prisiminimu, kuris iškils kiekvieną sykį taip sudėjus pirštus.

• Judėjimas stabdo stresą ir mobilizuoja gynybines ląsteles. Tačiau sportuojant svarbu nepersistengti.

• Imuninę sistemą stiprina visos ištvermės reikalaujančios sporto šakos: patartina sportuoti bent triskart per savaitę po 30–45 minutes, pulso dažnis turėtų būti 180 minus amžius.

• Svarbu reguliarumas. Chaotiškas sportavimas priešokiais imuninės sistemos nestiprina.

• Jei imuninė sistema kaip tik šiuo metu “doroja” infekciją, teks daryti pertrauką – kad nekiltų širdies raumens uždegimas.

• Po įtemptos darbo dienos pasivaikščiokite gamtoje. Paprasčiausias judėjimas atsipalaidavus neretai kur kas veiksmingesnis už prakaitavimą sporto klube.

• Moksliškai įrodyta: sportuojantys onkologiniai ligoniai gyvena ilgiau.

• Jei nusprendėte bėgioti, nusiteikite tai daryti bent pusvalandį. Pradedantieji krūvį turėtų didinti pamažu – kaitaliodami ėjimą ir bėgimą. Panašiai veikia ir šiaurietiškas ėjimas su lazdomis ar slidinėjimas.

• Nuovargis – tai signalas, kad imuninė sistema jau irgi nieko nepajėgia.

• Važiuojant dviračiu dirba mažiau raumenų, nei bėgiojant ar plaukiojant. Imuninės sistemos labui reikėtų pavažiuoti bent 45 minutes.

• Nepamirškite intymių malonumų – tai irgi nuo peršalimo! Lytinis susijaudinimas pagausina baltųjų kraujo kūnelių ir bakterijas naikinančių ląstelių kiekį, o lytiniai santykiai kartą ar du per savaitę padidina antikūnų koncentraciją gleivinėse. Tačiau per daug sekso imuninę sistemą išsekina.

• Gerai išsimiegokite. Jei norime apsiginti nuo kimbančios infekcijos, geriausia priemonė – išsimiegoti. Nuolat neišsimiegant (jei kelias naktis iš eilės temiegame po keturias valandas) pažeidžiama imuninė sistema. Trumpalaikis paros ritmo pokytis nekenkia – imuninė sistema su tuo nesunkiai susidoroja. Užpuolus infekcijai reikėtų “prirašyti” sau ramybę, kad galėtumėte ilgai ir giliai pamiegoti. Tuomet kūnas išskiria daugiau veiksmingų hormonų.

• Šalčio ir karščio kaita padeda ir sveikiems, ir pasiligojusiems. Jei dažnai puola kvėpavimo takų ligos, rekomenduojama lankytis saunoje. Karštis ir šaltis pakaitomis stimuliuoja kraujotaką, treniruoja kraujagysles. Tai naudinga ir sergantiems astma ar linkusiems į aukštą kraujospūdį žmonėms – jei gydytojas dėl kokios kitos priežasties neprisakė vengti tokių malonumų.