Julita Varanauskienė

Kai kalbama apie finansinį išprusimą, daugelis galvoja, kad kažkokiuose slaptuose vadovėliuose yra parašytos stebuklingos formulės, kurias pamatęs žmogus tampa turtingas. Iš tiesų gebėjimas spręsti gyvenimo finansinius uždavinius labai priklauso nuo gebėjimo spręsti matematikos uždavinius.

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Finansinis raštingumas neatsiejamas nuo matematikos

Neseniai Lietuvos banko atlikta gyventojų apklausa parodė, kad į pateiktus tris finansinio raštingumo klausimus teisingai atsakė tik maždaug kas šeštas (16 proc.) vyresnis negu 18 metų respondentas. Kas trečias teisingai neatsakė nė į vieną klausimą iš trijų. Norint teisingai atsakyti į klausimus, tereikėjo žinoti porą ekonominių terminų – kas yra palūkanos, infliacija, paskola – ir  tiesiog mokėti skaičiuoti.

Apie infliacijos įtaką teisingai atsakė kas antras (53 proc.), o teisingai apskaičiuoti palūkanas arba paskolos kainą sugebėjo tik atitinkamai 38 ir 37 proc.

Analizuojant apklausos rezultatus, peršasi išvada, kad, ko gero, būtent dėl skaičiavimo klaidų ir buvo tiek daug neteisingų atsakymų. Apie infliacijos įtaką teisingai atsakė kas antras (53 proc.), o teisingai apskaičiuoti palūkanas arba paskolos kainą sugebėjo tik atitinkamai 38 ir 37 proc.

Pinigų turi tie, kurie mėgsta skaičiuoti

Neseniai paskelbti JAV atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad mokykloje įgytas matematinis išsilavinimas yra susijęs su suaugusio žmogaus finansine padėtimi. Turėdami galimybę palyginti skirtingų valstijų, kuriose mokymo programos yra nevienodos, ir skirtingų laikotarpių, kai programos buvo keičiamos (pavyzdžiui, padidintas matematikos pamokų skaičius), duomenis, mokslininkai nustatė, kad geresnės matematikos žinios suaugusiems žmonėms padeda išvengti brangiai kainuojančių finansinių klaidų. Skaičiavimo įgūdžių stokojantys žmonės skolinasi daugiau ir brangiau, skolas grąžina ne taip drausmingai, mažiau taupo ir sukaupia mažiau turto.

Geriau matematiką išmokę žmonės priima geresnius finansinius sprendimus, ką su tomis pajamomis daryti, kiek ir kaip taupyti, kur ir kaip investuoti.

Ir taip yra ne tik todėl, kad matematikai negabūs žmonės galbūt nesusiranda geriau mokamų darbų, dėl ko jų pajamos yra mažesnės. Bet ir todėl, kad geriau matematiką išmokę žmonės priima geresnius finansinius sprendimus, ką su tomis pajamomis daryti, kiek ir kaip taupyti, kur ir kaip investuoti, kiek ir kaip skolintis, kada ir kaip skolas grąžinti.

Liaudies išmintis teigia, kad pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Vadinasi, pinigų turi tie, kurie mėgsta arba bent jau moka skaičiuoti.

Per matematikos pamokas – ne tik apie kubo viršūnėmis šokinėjančius zuikius

Dar neišsiaiškinta, kokiu būdu matematikos žinios lemia racionalesnę finansinę elgseną: žinoma, kad matematinis išsilavinimas padeda aiškiau formuluoti mintis, daryti logiškas išvadas, taip pat lavina vaizduotę, išradingumą. Kita vertus, sakoma, kad matematikos mokymasis ugdo kantrybę – labai svarbią savybę, kai kalbame ir apie asmeninių finansų valdymą.

Spręsdami matematikos uždavinius moksleiviai gali susipažinti su finansiniais dalykais: sužinoti apie sudėtines palūkanas, išmokti lyginti procentus su procentais.

Daugelis nemėgstančių matematikos skundžiasi, kad per matematikos pamokas jiems į galvas bando sukišti niekur nepritaikomas žinias apie sinusus ir kosinusus, logaritmus, diferencialus, o geriausiu atveju – apie medžiotojus, be perstojo šaudančius į kubo viršūnėmis šokinėjančius zuikius.

Visgi būtent spręsdami matematikos uždavinius moksleiviai gali susipažinti su finansiniais dalykais: sužinoti apie sudėtines palūkanas, išmokti lyginti procentus su procentais (o ne procentus su eurais) ir tiesiog susidraugauti su skaičiais, kurių nemažai pateikta būsto paskolos, pensijų kaupimo ar kitose svarbiose finansinėse sutartyse.

BFL/G.Savickio nuotr.