Kaip susitarti dėl Ukrainos?
Iš pradžių paskubomis nulėkę į Maskvą, o paskui keliskart kampus gludinę telefonu, praėjusią savaitę į Minską tartis su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu ir Petro Porošenka atskridę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francoise Hollandas dideliu optimizmu nespinduliuoja.
Jau „atsikandę“ panašių derybų, kurios Minske vyko ir praėjusį rudenį, jiedu puikiai supranta, kad Rusija ne tik nenori tartis, bet ir susitarusi – laikytis įsipareigojimų.
Juk praėjusį rugsėjį Minske buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo numatyta 30 kilometrų saugumo zona tarp Ukrainos karių ir prorusiškų separatistų. Tačiau šis planas taip niekada ir nebuvo įgyvendintas.
Vis dėlto šiokia tokia viltis, kad koks nors kompromisas gali būti surastas, rusena, o ją iš už Atlanto palaiko ir JAV prezidentas Barackas Obama. Jis, kaip ir Europos vadovai, suinteresuotas, kad kuo greičiau pasibaigtų Ukrainoje įsismarkavęs karas, jau nusinešęs daugiau nei 5 tūkst. gyvybių ir privertęs bėgti daugiau nei 1 mln. ukrainiečių ir tapęs didžiausiu konfliktu Europoje nuo Balkanų karų.
Derybas apsunkina ne vien Rusijos kietakaktiškumas, bet ir eižėjanti Europos šalių vienybė, ir sunkėjanti Ukrainos ekonominė situacija.
Analitikų vertinimu, neįmanoma apibrėžti net to, ką reikėtų laikyti derybų sėkme. Pavyzdžiui, A.Merkel ir F.Hollande’o derybos galėtų būtų laikomos pasisekusiomis, jeigu būtų sutarta dėl Minsko pasiūlymo ir sėkmingo dvylikos punktų programos, į kurią įtrauktas Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos ir separatistų nuginklavimo, įgyvendinimo. Tačiau Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai aiškina, kad turi būti pasiekta dar daugiau – esą svarbu užtikrinti visišką Ukrainos neutralumą ir įšaldyti konfliktą šalies Rytuose.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Vilties kibirkštėlė, apšviečianti kelią taikos Ukrainoje link kol kas dar žiba. Tai suteikia vilčių, kad plataus masto karas gali nuo žmonijos atitolti. Tai, kad teroristai skubėjo panaudoti suvežtus iš Rusijos šaudmenis naujų teritorijų užėmimui, daug nelėmė. Vienas iš svarbiausių Minsko 2 susitarimo akcentų yra tai, kad ten apie jokias naujas “respublikas” Ukrainoje nebuvo tartasi. Sienos atstatymas gal net netolimos ateities klausimas. Jei įvyks kokie Ukrainos konstitucijos pakeitimai, tai jie bus skirti visos šalies struktūriniam valdymui gal kiek kitokiomis sąlygomis. Manau,kad teroristų gaujos kartu su Rusijos kariškiais jau pradėjo matyti savo liepto galą. Galima netgi teigti, kad Ukrainos prezidentas pateisino į jį sudėtas viltis. Turtuolis ryžtingai nuėjo su ukrainiečių tauta gelbėdamas šalį nuo teroristų ir okupantų. Nedaug milijardierių būtų bet kur, kurie tam ryžtųsi. Pradžioje kai kas bandė ir mūsų spaudoje šaipytis apie “šokoladinį prezidentą”. Dabar pritilo, nes gal net ir putinofilai suvokė, kad pas Petrą Porošenko jokių paranojų nesiveisia. Yra esamos padėties analizės logika ir nuosekliai stengiamasi pakeisti pažnagos kryptimi tai, ką galima pakeisti. Visa kita laukia ateityje. Teroristus pasitelkę Maskvos “gudručiai” sugebėjo tik žudyti ir griauti. O juk teks viską ir atstatyti. Rusija dar ilgai nesugebės padengti tos žalos, kuri padaryta Ukrainos teritorijoje. Tai dar sunkiau bus padaryti,nes Rusijos ekonomika skaudžiai ritasi žemyn ir jokios graikijos, egiptai, venesuelos ar š. korėjos jos neprikels. Kinija turi savo planų Rusijos atžvilgiu, kurie iki galo neatskleidžiami. Ji lūkuriuoja, laukdama savo valandos X. Manau,kad šiai milžinei kol kas geriau sekasi bizniauti su turtingomis Pasaulio šalimis ir Kinija tokios krypties nekeis. Jei Rusija pasiūlys ką pusvelčiui, tai kodėl nepasiimti…
Kaip ten bebūtų V.Putino politikai artėja visiškas krachas. Ir pats VladiMir’as tai suvokia. Tos ekonominės konvulsijos, kurios pradėjo krėsti turtingiausią Žemės ištekliais šalį, nenuslobs, kol karinė agresija prieš likusį pasaulį Kremliuje bus dominuojanti.