Vatikanas
Popiežius Pranciškus pripažino antrąjį stebuklą, priskiriamą Motinai Teresei. Taip jis atverė kelią kitais metais katalikų vienuolei tapti šventąja. Kaip tampama šventuoju, klausia ir paaiškina BBC:
Pirmas žingsnis: laukti 5-erius metus arba net nelaukti
Paskelbimo šventuoju procesas tradiciškai negali prasidėti anksčiau nei 5 metai po kandidato į šventuosius mirties. Kai kuriais atvejais laukta net ilgiau. Šventasis Beda mirė 735 m., bet praėjo 1164 metai kol teologas buvo paskelbtas šventuoju. Bet kokiu atveju – viską sprendžia popiežius. Pavyzdžiui Jonas Paulius II nelaukė 5 metų ir pradėjo Motinos Teresės skelbimo šventąja procesą mažiau nei po dviejų metų po jos mirties – 1999 m.
Bet kokiu atveju – viską sprendžia popiežius.
Antras žingsnis: tapti “Dievo tarnu”
Kai praeina penkeri metai nuo kandidato mirties vyskupas, kur asmuo gyveno, gali pradėti jo gyvenimo tyrimą ir nuspręsti, ar jis gyveno šventai ir dorai, kad galėtų tapti šventuoju. Kitos religinės grupės taip pat gali paraginti vyskupą pradėti tyrimą. Jei užtektinai surinkta įrodymų, vyskupas prašo Šventųjų skelbimo kongregacijos, kuri pataria popiežiui šventųjų klausimais, leisti užvesti bylą. Kai byla priimama svarstyti, kandidatas į šventuosius laikomas “Dievo tarnu”.
Trečias žingsnis: pateikti įrodymus, kad gyveno dorybingą gyvenimą
Šventųjų skelbimo kongregacija peržiūri kandidato šventumo atvejus ir jų viso gyvenimo darbus. Jei Kongregacija patvirtina bylą, tuomet ji keliauja pas popiežių. Jei popiežius nusprendžia, kad kandidatas gyveno dorybingą gyvenimą, jam suteikiamas “garbingo” statusas. Tokiais paskelbti popiežiai Paulius VI ir Pijus XII.
Tai įrodo, kad kandidatas jau danguje ir gali kalbėtis su Dievu kitų vardu.
Ketvirtas žingsnis: stebuklai
Šis procesas vadinamas beatifikacija arba paskelbimas, kad asmuo yra “palaimintas”. Tam reikalingas stebuklas, kuris įvyko kam nors meldžiantis kandidatui po jo mirties. Tai įrodo, kad kandidatas jau danguje ir gali kalbėtis su Dievu kitų vardu. Visi tokių maldų įrodymai turi būti patvirtinti Vatikano. Tiesa, yra išimtis – kankinys, kuris mirė už savo tikėjimą, gali būti beatifikuotas be įrodyto stebuklo.
Penktas žingsnis: kanonizacija
Kanonizacija – tai paskutinis žingsnis paskelbiant asmenį šventu. Tam reikia, kad būtų įrodytas antrasis stebuklas. Kankiniams vėlgi taikoma išimtis – užtenka vieno stebuklo. Per kanonizacijos ceremoniją popiežius laiko specialias mišias, skaito istorijas iš asmens gyvenimo ir tuomet paskelbia jį šventuoju.
Visą originalų tekstą skaitykite čia