Sakoma, kad galima įsikalbėti ligą. Tačiau lygiai taip pat galima įsikalbėti ir pasveikimą. Todėl net ir iš paprasčiausio cukraus pagaminta tabletė gali tapti vaistais, jei nuoširdžiai tikėsite, kad ji gydo. Tokia saviapgaulė vadinama placebo efektu.

Vaistai, skatinantys tikėjimą

Prieš vaistams pasiekiant vaistines, jie ilgai testuojami. Tačiau vienas bandymas šiuolaikinei farmacijai tampa vis sunkiau įveikiamas – tai placebo testas.

Štai kai prieš kelerius metus viena tarptautinė farmacijos kompanija sukūrė naujus antidepresantus, pirminiai vaistų testai džiugino – daugelis juos vartojusių žmonių tikino, kad piliulės padeda jiems įveikti nerimą ir beviltiškumo jausmą. Bet buvo ir kitas skaičius. Beveik tiek pat žmonių, kiek gyrė naująjį vaistą, gyrė ir kitas piliules. Jie taip pat manė geriantys naujausius antidepresantus. Tačiau iš tiesų piliulė tebuvo cukraus, pieno ir kitų paprasčiausių produktų mišinys – netikri vaistai, sukurti specialiai tam, kad būtų galima patikrinti naujųjų antidepresantų veiksmingumą.

Teigiamas netikrų vaistų poveikis sveikatai vadinamas placebo efektu. Išgeriate piliulę, tikėdama, kad ji numalšins galvos skausmą, – ir skausmas dingsta. Net jei piliulė nebuvo tikra, jūsų sąmonę apgauti pavyko. Placebo efektas – tai nesąmoninga saviapgaulė, todėl jūs pasveikstate ne nuo vaistų, o nuo tikėjimo, kad galite pasveikti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, norint gauti Vaistų kontrolės tarnybos leidimą gaminti medikamentus, šie turi pasirodyti stipresni už placebo efektą bent per du bandymus. Tačiau pastaraisiais metais placebo testo neišlaiko ir į gamybą nepatenka vis daugiau vaistų, nes jie veikia lygiai taip pat, kaip netikri medikamentai – cukraus ir pieno piliulės. Pasirodo, mums užtenka manyti, kad piliulė, kurią geriame, veiksminga, ir ji iš tiesų tampa veiksminga!

Kuo tobulesni vaistai, tuo labiau galime be jų apsieiti

Placebo efekto šaknys siekia dar Antrojo pasaulinio karo laikus. Kai sužeistas karys kamavosi iš skausmo, o morfijaus atsargos baigėsi, slaugė, nenorėdama jo kankinti, tiesiog pradėjo meluoti. Ji ir toliau sakydavo kariui, kad leidžia jam morfijų, nors švirkšte tebuvo paprasčiausias druskos tirpalas. Stebuklinga tai, kad šios sumeluotos injekcijos sumažino sužeistojo agoniją.

Ilgą laiką į placebo efekto fenomeną nežiūrėta rimtai. Jis netyrinėtas, nes vaistų kompanijos tuo nebuvo suinteresuotos. Kam švaistyti pinigus gydymo be vaistų efektui tirti, jei galima uždirbti daugiau, gaminant ir parduodant tabletes.

Tik pastaraisiais metais placebo efektas prisimenamas vis dažniau, mat jis darosi vis stipresnis, o tikriems vaistams per bandymus tampa vis sunkiau nurungti netikras cukrines piliules.

Regis, paradoksas: kuo labiau tobulėja šiuolaikinėmis technologijomis paremta farmacijos pramonė, tuo jai sunkiau įveikti paprasčiausius proto žaidimus. Kodėl būtent dabar placebo efektas tampa toks stiprus? Tikima, kad placebo efektą stiprina ne kas kitas, o reklamos. Vaistai jose siejami tam tikru gyvenimo būdu. Išgerkite mažą tabletę nuo sąnarių skausmo – ir galėsite praleisti daugiau laisvo laiko su šeima, nepamirškite sirupo nuo kosulio – ir nereikės praleisti draugės gimtadienio. Tokios reklamos sukuria mūsų galvoje su vaistais susijusius teigiamus įvaizdžius ir lūkesčius. Tad gerdami piliulę dedame į ją vis daugiau vilčių, kad ji bus veiksminga: juk ji pagaminta taikant naujausias technologijas, todėl privalo veikti.

Tabletė – vilties simbolis?

Netikros tabletės ar injekcijos pačios savaime neturi jokio poveikio, bet jos tampa mūsų sąmonės žaidimų instrumentu.

Vienas placebo veikimo principų – išnaudojamas žmogaus gebėjimas nuspėti ateitį. Mes nuolat kaupiame patirtį fiksuodami smulkmenas ir jas nagrinėdami tik tam, kad kuo tiksliau žinotume, ko tikėtis iš vienų ar kitų situacijų.Pavyzdžiui, užuodę kažką degant, tikimės tuoj pat pamatyti dūmus. O pamatę gydytoją, duodantį mums nuskausminamąją piliulę, tikimės, kad skausmas praeis.

Bene greičiausiai vaistų veiksmingumu mus įtikina matymas, kad kažkam kitam jie tikrai padėjo. Pagal tai susidėliojame savąją įvykio-reakcijos prognozę: ir aš išgersiu tabletę, ir man pagerės.

Šitaip mūsų smegenys prisitaiko reaguoti į įvairias situacijas. Tam tikromis aplinkybėmis įsijungia savisaugos instinktai, susiklosčius vienoms situacijoms atsiranda baimė, esant kitoms – atsipalaiduoja raumenys. Placebo efektas įsiterpia į tokių situacijų scenarijus: tabletė mūsų smegenims tampa simboliu, kad skausmas tuoj praeis. To užtenka, kad smegenys pradėtų išskirti natūralius opioidus – į narkotikus panašias medžiagas, malšinančias skausmą.

! Vadinasi, placebas lemia smegenų ir kūno reakcijas. Pasiruošiame pagijimui – pagyjame, pasirengiame šalutiniam poveikiui – jį ir gauname.

Pasirodo, mūsų smegenims visai nesvarbu, ar gijimą paskatins naujausi vaistai, ar gydytojo užuojauta, ar tik sūdyto vandens injekcija. Viskas, ko reikia, – tai įtikinama viltis pasveikti. Tik dėl šios vilties mūsų smegenys pačios pradeda skirti medžiagas, reikalingas pasveikti – pradeda natūralų gijimo procesą.

Blogasis placebo brolis dvynys

Kad viskas nepasirodytų taip gražu, placebo efektas turi ir tamsiąją pusę – savo veidrodinį atspindį. Tai nocebo efektas, placebo priešingybė: placebas gydo, o nocebas – susargdina. Perskaitę vaistų vartojimo instrukcijoje, kokį šalutinį poveikį gali sukelti tabletės, įsikalame sau į galvą, kad būtent šio poveikio ir turėtume laukti. O ko laukiame, tas ateina!

Todėl nuo tablečių ima pykinti arba svaigti galva. Štai vienas tyrimas parodė, kad pacientams pasakius, jog aspirinas gali sukelti skrandžio skausmus, nusiskundimai skrandžio skausmais padidėjo šešis kartus.

Šalutinis chemoterapijos poveikis pykinimas ir vėmimas dažnai taip pat tėra nocebo efektas. Žinodami, kad po chemoterapijos gali supykinti, ligoniai gauna tai, ko tikisi.

Tiek placebo, tiek nocebo efektai bejėgiai prieš žinojimą. Juk blaivus protas, suvokęs, kad yra apgaudinėjamas, neleis su juo žaisti. Todėl suvokusi, kad įsikalbate šalutinį poveikį, galite jo išvengti.

Žaidimas su taisyklėmis

Vis dėlto apgauti sąmonę ne visada paprasta. Ar mums pavyks, priklauso nuo daugybės dalykų: mūsų pačių požiūrio, gydytojo elgesio, kultūrinių skirtumų ir net nuo tabletės spalvos.

• Svarbiausias placebo efekto sėkmės garantas – gydytojo elgesys. Tas, kuris duoda jums tabletę, turi jus įtikinti, kad ji veiksminga. Vadinasi, jis turi užsitarnauti jūsų pasitikėjimą.

• Tabletės spalva taip pat nemažai lemia. Pavyzdžiui, geltonos piliulės – patys veiksmingiausi antidepresantai, nes geltona spalva suveikia kaip geros nuotaikos dozė. Raudonos tabletės veiksmingos, kai reikia stimuliuojamojo poveikio. Žalios spalvos piliulė malšina nerimą, o baltos tabletės stebuklingai gydo opas net tais atvejais, kai jose nėra nieko daugiau, išskyrus laktozę.

• Placebo efektas jautrus ir geografinei aplinkai, todėl kai kuriose šalyse jis gali būti veiksmingas gydant vienas ligas, kitose – kitas. Tai lemia kultūriniai skirtumai. Pavyzdžiui, mėlynos tabletės daugelyje šalių veikia kaip geresni raminamieji. Visur, išskyrus Italiją, mat italams vyrams mėlyna spalva asocijuojasi su jų nacionaline futbolo rinktine, o tai jiems nežada nieko raminamo.

Ar cukraus piliulė taps panacėja

Placebo fenomenas užduoda medicinai daugybę klausimų. Jei net netikros piliulės gali priversti organizmą gyti, kam tada reikalingi tikri vaistai?

Be jų neapsieitume, nes placebo efektas turi ribas – visų ligų juo nepagydysi. Pavyzdžiui, jis gali sumažinti diskomfortą po chemoterapijos, bet nesustabdys auglių plitimo.

! Placebo efektas veiksmingas gydant skausmą, depresiją, kai kurias skrandžio ligas bei aukštą kraujospūdį. Tačiau jis negydo tokių ligų kaip vėžys.

Nesvarbu, ką gydote – skaudančią koją ar širdį, placebo efektas veikia tik galvoje. Būtent todėl jis veiksmingas tik tais atvejais, kai liga arba simptomai daug priklauso nuo žmogaus požiūrio ir suvokimo.

Netikra cukrinė piliulė niekada netaps pačiu populiariausiu pasaulio vaistu ir nebus pardavinėjama vaistinėse pavadinta placebo vardu. Juk vien tam, kad ji veiktų, ligonis negali žinoti, jog ji netikra – antraip apgauti savojo proto nepavyks.

Todėl didžiausias šiuolaikinės medicinos uždavinys – ne pakeisti visus vaistus netikromis piliulėmis, bet suderinti placebo efektą su vaistų gydomosiomis galiomis.