Gabija SABALIAUSKAITĖ

Ar atsimenate penktoką, kuris laimėjo pirmąjį televizijos viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finalą 2009-aisiais? Šiemet jau Ignalinos gimnazijos abiturientas Giedrius Pakalka per tuos septynerius sėkmės metus toliau skynė pergales – ir šalies, ir pasaulio olimpiadose.

Prasidėjus egzaminų sesijai Giedrius ruošiasi ir pasaulinei geografijos olimpiadai – rugpjūtį Kinijoje su lietuvių geografų komanda jaunuolis sieks antro medalio Lietuvai. Praėjusią vasarą iš tos pačios olimpiados, vykusios Rusijoje, Tvėrėje, jis jau parsivežė sidabrą.

Tačiau prizinės vietos ir medaliai už geriausius pasiekimus abiturientui iš Ignalinos nėra naujiena, be to, aukščiausius įvertinimus Giedrius gauna ne tik už geografijos žinias.

Šį mokinį pelnytai galima vadinti daugkartiniu įvairių olimpiadų ir konkursų nugalėtoju: trejus metus iš eilės (2014–2016 m.) Giedrius laimėjo 9–12 kl. lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą, keliskart buvo vienas iš geriausiai parašiusiųjų nacionalinį diktantą, antrus metus iš eilės jis gauna bilietą į pasaulinę geografijos olimpiadą, šiemet, kaip ir pernai, I laipsnio diplomą pelnė ir respublikinėje geografijos olimpiadoje, trejus metus iš eilės gavo „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją, o „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ konkurse, kuriame būdamas penktokas debiutavo ir iškart triumfavo, jis bendraamžius nugalėjo dar du kartus – 9 ir 11 klasėje.

Be nuostabos, Giedrius patyrė ir suvokimą, kad galbūt jam iš tiesų sekasi geriau ir žino jis daugiau už bendraamžius.

Jei reikėtų rinktis įsimintiniausią pasiekimą, Giedrius neabejoja, kad netikėčiausias ir rimčiausias buvo tas pats tūkstantmečio penktoko titulas. Būtent nuo šio įvertinimo prasidėjo ignaliniečio kelionės po skirtingų konkursų olimpus. Be to, tą kartą, be nuostabos, Giedrius patyrė ir suvokimą, kad galbūt jam iš tiesų sekasi geriau ir žino jis daugiau už bendraamžius.

„2009-aisiais, kai buvo pirmasis konkurso „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sezonas,  laida sulaukė daug dėmesio. O penktokui laimėti tokį populiarų televizijos konkursą, būti pakviestam pas prezidentą buvo gana didelis įvykis, – prisimena dabar jau abiturientas Giedrius. – Be to, kai kas nors iš aplinkinių sakydavo, kad esu protingas, pats to žinoti negalėjau, nes negalėjau palyginti savęs su visos Lietuvos penktokais. Todėl, kai laimėjau šį konkursą, ir didžiavausi, ir gavau paskatą mokytis bei domėtis toliau.“

Prie didelių laimėjimų „prisipratinęs“ jau penktoje klasėje, dabar Giedrius, kaip pasakoja jo mokytojai, prieš olimpiadas atrodo visiškai ramus. Nors įvairiuose konkursuose laimėtais medaliais gali pasipuošti keliomis eilėmis, vaikinas patikina, kad prie pergalių nepriprato – kiekvienas laimėjimas jam vis dar yra įvykis, juk niekada negali būti tikras, ką pavyks pasiekti, ypač tada, kai į konkursus vyksti neturėdamas konkrečių užmojų.

Jis tiesiog nuoširdžiai domisi daugeliu skirtingų dalykų, o pergalės – tarsi jo smalsumo įvertinimas.

Iš kukliai ramaus skirtingų prizinių vietų, medalių, stipendijų ir kitų įvertinimų vardijimo atrodo, kad Giedrius savo laimėjimų pernelyg nesureikšmina. Jis tiesiog nuoširdžiai domisi daugeliu skirtingų dalykų, o pergalės – tarsi jo smalsumo įvertinimas.

Nepaisant to, kad Ignalinoje šiam abiturientui nėra su kuo galynėtis, Giedrius paaiškina, kad tai joks argumentas stengtis mažiau: juk varžovai laukia ne vien klasėje ar rajone, todėl esą nereikia pasitikėti vien išskirtiniais savo gebėjimais ir amžina sėkme, kurios olimpiadų maratonuose taip pat reikia.

„Visoje Lietuvoje, šalies, o dabar net ir pasaulio olimpiadose yra mokinių, su kuriais norisi varžytis, todėl užmigti ant laurų ir nepavyktų. Ir Ignalinoje atsiranda protingų žmonių, su kuriais galiu rungtyniauti, tačiau jei respublikinėje olimpiadoje laimiu pirmą vietą, tikėtina, rajono etapą įveikti nėra labai sunku“, – paaiškina olimpiadininkas, įsitikinęs, kad be pastangų ir darbo gabumai mažai ką reikštų.

Filologas, fizikas, muzikas

Geriausius įvertinimus Giedrius pelnė gimtosios kalbos ir geografijos konkursuose, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jis humanitaras ar linkęs tik į socialinius mokslus, nes mokykloje jam puikiai sekasi visi dalykai. Giedriaus pažymių vidurkis – tiesiog 10 be jokių kablelių ir apvalinimų, o studijuoti jis planuoja ne filologiją ir ne geografiją: bus fizikas. Be to, anksčiau Nacionalinėje moksleivių akademijoje Giedrius priklausė būtent fizikos sekcijai, vėliau perėjo į filologijos, bet net kai trejus metus iš eilės už aukštus pasie­kimus jis gaudavo „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją, dalį pinigų paskyrė mokslams papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olimpas“.

Universitete norisi mokytis ir įgyti konkrečių žinių, todėl renkuosi fiziką, kuri yra ir įdomi, ir, manau, perspektyvi.

„Sunku ką nors pasakyti apie dar tolesnę ateitį, bet po studijų savo karjerą planuoju sieti su fizika, galbūt imsiuosi akademinės veiklos, – svarsto būsimasis pirmakursis. – Kodėl nesirenku, pavyzdžiui, geografijos? Man geografija įdomi, bet ji labiau susijusi su bendru išprusimu, o universitete norisi mokytis ir įgyti konkrečių žinių, todėl renkuosi fiziką, kuri yra ir įdomi, ir, manau, perspektyvi.“

Tai dar ne visi Giedriaus gebėjimai, kuriais galime stebėtis. Pasirodo, muzikos mokyklą baigęs jaunuolis kuria muziką pianinui. Tai stebina net ir visai neseniai apie mokinio, kaip kompozitoriaus, gebėjimus sužinojusią jo lietuvių kalbos mokytoją Žydrę Juodagalvienę: „Per ketverius metus, kol mokau Giedrių gimnazijoje, nė nežinojau, kad jis moka skambinti pianinu, ir dar kuria muziką.“

Tiesiog Giedrius yra nepakartojamas mokinys, pasižymintis išskirtiniu smalsumu, intelektu ir požiūriu į gyvenimą.

O pats Giedrius, lituanistas, fizikas, muzikas, savo gebėjimų deriniu nesistebi ir svarsto kaip tikras tūkstantmečio mokinys. „Yra žmonių, kurie domisi įvairiais, ne vien siauros srities dalykais“, – sako Giedrius ir, kad būtų dar įtikinamiau, priduria, jog ir vienas jo mėgstamiausių autorių Ričardas Gavelis pagal išsilavinimą – irgi fizikas.

Giedriaus talentas apima skirtingas sritis, tačiau dar sudėtingiau būtų sukonkretinti, kokiomis temomis jis domisi: skaito vadovėlius rengdamasis olimpiadoms, domisi fizika ir naujausiais mokslo pasiekimais, kultūros naujienomis ir taip toliau.

Ignalinos gimnazijos lituanistės Ž.Juo­dagalvienės vertinimu, Giedrius labiausiai ir išsiskiria savo žinių alkiu: be programinių kūrinių, skaito ir savo malonumui, ne tik kūrinius, bet ir kritikų atsiliepimus, tačiau per literatūros pamokas savo žinių pernelyg nedemonstruoja – žino gerokai daugiau, nei pasako.

„Jau daug kartų sakiau, kad dėl to, jog jis laimi lietuvių kalbos olimpiadą, medalis priklauso tikrai ne man. Sutapimas, kad jį mokau aš, bet vietoj manęs galėjo būti kiti mokytojai. Tiesiog Giedrius yra nepakartojamas mokinys, pasižymintis išskirtiniu smalsumu, intelektu ir požiūriu į gyvenimą. O didžiausias indėlis yra tėvų, ne mokytojų, – įsitikinusi Ž.Juo­dagalvienė. – Pats Giedrius sako, kad geografija susižavėjo tada, kai dar vaikystėje jam tėvai pradėjo skaityti apie kalnus ir ežerus, o domėtis ir mokėti savo gimtąją kalbą, jo įsitikinimu, piliečiui būtina.“

Niekas nežino, kiek Giedrius žino

Kad dar penktokas G.Pakalka suprastų daug žinąs, jam reikėjo nugalėti kitus bendraamžius televizijos konkurse, tačiau jo mokytojai, ugdytinio gabumus ir išskirtinumą kaipmat pastebėjo. Maža to, pedagogai sako, kad nors „genijaus“ epiteto vartoti ir nesinori, panašius į Giedrių mokinius per daugelį darbo mokykloje metų jie galintys suskaičiuoti rankos pirštais, o tokių kaip Giedrius – nebuvo.

„Pirmoje gimnazijos klasėje visiems būna sudėtinga su šalutiniais sakiniais, kūriniais, o Giedriui paaiškini lentoje, ir jis iškart supranta. Taip pat – ir kūrinių skaitymas: kai trečiokai antrąjį pusmetį turėjo skaityti Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, Giedrius šį kūrinį buvo perskaitęs gerokai anksčiau. Jis kuo puikiausiai skaito Albert’o Camus, Franzo Kafkos kūrinius, kurie kitiems neįveikiami, nes jam įdomu“, – pasakoja Ignalinos gimnazijos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Ž.Juodagalvienė.

Kad fenomenalius jaunuolio gebėjimus perprasti ir įsiminti naujus dalykus vos tik išgirdus pedagogai pastebėjo dar pradinėse klasėse, patvirtina Ignalinos gimnazijos geografijos mokytoja metodininkė Violeta Kreivėnienė. Ji pasakoja, kad Giedrius ne tik akimirksniu išsiaiškina naujus dalykus, bet dar ir pats juos sužino – olimpiadoms ruošiasi pagal savo sudėliotą veiksmų ir laiko planą.

„Giedrius yra labai gabus, galbūt tiek daug ruoštis jam ir nereikėtų, bet jis dirba labai nuosekliai, yra pats sau vadybininkas, – sako V.Kreivėnienė. – Jis individualistas, todėl būdavo sunku atspėti, kokių dalykų olimpiadoms jam reikia išmokti, ir baisu perkrauti darbais. Tačiau mūsų bendro darbo rezultatai iškalbingi – šiemet Giedrius vėl dalyvaus pasaulio geografijos olimpiadoje ir, tikėkimės, kaip ir pernai, parveš medalį.“

Be ruošimosi rugpjūtį Kinijoje vyksiančiai pasaulinei geografijos olimpiadai Giedrius dabar šį tą kartojasi ir egzaminams. Tačiau penki valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos jis laiko, vaikino negąsdina – juk sako ruošęsis ne savaitę, bet visus 12 metų: „Nejaučiu labai didelio jaudulio, žinau tai, ką žinau.“

O žino Giedrius daug. Pernai, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vienuoliktokų finale, kai Giedrius nežinojo atsakymo į jo varžovui užduotą klausimą, kas yra posakio „Te maistas būna tavo vaistas ir vaistas būna tavo maistas“ autorius, salė nuščiuvo, nes Giedrius tiesiog negali nežinoti teisingo atsakymo.