Kaip žinia, net 50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų elgesio ir gyvenimo būdo, apie 20 proc. – nuo paveldimumo, dar 20 proc. – nuo gyvenamosios aplinkos ir tik 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos sistemos veikimo arba neveikimo.

Taigi, kaip turėtume elgtis, kad kiekvieno iš mūsų ir visuomenės sveikata gerėtų? Praėjusių metų gruodžio mėnesio moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ dr. Vytautas Klimas publikavo kontraversišką straipsnį apie meilę tiesai, mitus, prietarus ir „mafijos“ sąmokslus.
Ką daryti, kad mūsų sveikata gerėtų?
Pasak straipsnio autoriaus dr. V. Klimo, į klausimus, kaip turėtume elgtis, kad mūsų sveikata gerėtų, geriausiai galėtų atsakyti šiuolaikinis medicinos mokslas. „Deja, tauta mokslu toli gražu ne visada pasitiki. Ir tai ne vien lietuvių problema. Fizikas Polas Deivis savo populiarioje knygoje „Dievas ir naujoji fizika“ rašo, kad šiandien kaip ir prieš 300 metų visuomenę valdo ne mokslas, bet prietarai. Mokslas eiliniam žmogui ir dabar kelia baimę bei nepasitikėjimą kaip ir prieš 300 metų. Jau 21-asis amžius. Skraidome lėktuvais, kasdien naudojamės kompiuteriais, internetu, mobiliaisiais telefonais, žiūrime palydovinę televiziją, taigi, darosi tarsi nepatogu, kad mūsų gyvenimą vis dar lemia mitai ir prietarai. Kalbu ne vien apie močiutę, prašančią pakeisti operacijos datą, nes „anai dienai nepalankūs visi horoskopai“ “, – straipsnyje teigia V. Klimas.

„Apple“ kompanijos vadovą pražudė jo paties medicininis neraštingumas
Anot populiarios legendos, Aristotelis kitados pasakęs: „Amicus Plato, sed magis amica veritas – Platonas draugas, bet tiesa – didesnė draugė“. Galvoje jis turėjo ne šiaip sau kokią nors tiesą, bet mokslo tiesą. Taigi, tik ar tikrai mokslo tiesa – „didesnė draugė“? Autoriaus manymu, tiesos siekis mums yra įgimtas. Tai kodėl tada „mūs žingsnius“ dažnai lydi ne šviesa ir tiesa, kaip giedame Lietuvos himne, bet paklydimai? Pasak V. Klimo, čia galėtume įžvelgti bent kelias priežastis. „Visų pirma, dėl nepakankamai gilių tam tikrų sričių žinių mes dažnai negebame atskirti, kur yra tiesa, o kur – tik prietarai. Taip atsitinka ne vien negabiems, neišsilavinusiems žmonėms“, – teigė medicininiame leidinyje išspausdinto straipsnio autorius. Jis pasakoja pamokančią istoriją apie Styvą Džobsą (Steven Jobs). Žmogus, sukūręs ir vadovavęs vienai didžiausių pasaulio personalinių kompiuterių kompanijų (Apple Inc.), vienas iš įtakingų pasaulio personalinių kompiuterių ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų revoliucijos pradininkų, per 56 gyvenimo metus užgyvenęs 8 milijardų JAV dolerių turtą, buvo labai veiklus ir išsilavinęs. Vieną kartą ir S. Džobsui nepasisekė: 2003 m. jam buvo nustatyta reta, nors ir pagydoma kasos vėžio forma, tačiau lemtinga nelaimė buvo kita. Budistas ir vegetaras, kompiuterių genijus S. Džobsas nusprendė gydytis alternatyviaisiais metodais ir taip darė net 9 mėn. „Pagydomas vėžys per 9 mėn. buvo užleistas taip, kad vėlesnis intensyvus gydymas, netgi kepenų persodinimas 2004 m. jau buvo nesėkmingi. Vėžys progresavo ir 2011 m. spalio 5 d., sulaukęs vos 56 metų, S. Džobsas mirė. Informacinių technologijų ir verslo genijų pražudė jo paties medicininis neraštingumas“, – rašė  dr. V. Klimas.

Valdininkų nusišnekėjimai radijo laidų metu
Mitai ir prietarai mėgsta draugauti su kompetencijos stoka. „Prieš dvejus ar trejus metus vieną pavakarę klausausi „Žinių radijo“ ir savo ausimis netikiu: Seimo sveikatos komiteto narė bei aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkas (vėliau už kyšio ėmimą netekęs posto) „šviečia“ visuomenę, kad nėščių moterų „tai jau niekada ir niekaip“ negalima skiepyti nuo gripo. Jiems netgi į galvą neatėjo, kad viešai kalba tai, kas, „užeina ant seilės“. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose bei kitose įrodymais pagrįstose rekomendacijose sakoma priešingai: nėščiąsias nuo gripo reikia skiepyti pirmiausia“, – savo straipsnyje „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale dėsto autorius. Dr. V. Klimas sutinka, kad Seimo narė ne medikė ir SAM valdininkas pats nebūtinai turi išmanyti apie gripą nėštumo metu. „Tačiau už mūsų visų pinigus jiems dirba padėjėjai bei pavaldiniai. Ruošiantis radijo laidai, tereikėjo liepti pavaldiniams paieškoti daugiau informacijos bent jau internete ir nebūtų apsijuokę prieš visą Lietuvą“, – teigė akušeris-ginekologas.

Valdininkų, „farmacijos mafijos“ ir žiniasklaidos karas
Pastaruoju metu Lietuvoje populiarios su vaistais, ypač su kontracepcija ir vakcinacija, susijusios „sąmokslo teorijos“. Anot dr. V. Klimo, jei tikėtume lietuviška spauda ir televizija, tai kontracepcijos arba vakcinacijos nuo hepatito B, gripo bei gimdos kaklelio vėžio reikia tik „farmacijos mafijai“ bei „korumpuotiems gydytojams“. Žiniasklaidos teigimu, pastarieji „griebiasi visokių apgaulių“, kad tik „įkištų“ moterims „jas nuodijančią“ kontracepciją arba paskiepytų vargšus vaikus bei nesusipratėlius suaugusiuosius ir taip prisikrautų savo bei „farmacijos mafijos“ kišenes. „Kai viešumoje mirga klaidinantys ir gąsdinantys straipsniai bei televizijos laidos, tai visai nereiškia, kad televizijos kanalų ir laikraščių redaktoriams ir savininkams bei parsiduodantiems žurnalistams suskystėjo smegenys ir jie patys tiki savo skleidžiamais kliedesiais. Ta jų žinia, kuri skirta ne visuomenei, bet SAM bei farmacijos kompanijoms, yra tokia: „Jums nepavyks pasidalyti pyrago tarpusavyje. Jei nesumokėsite mums už geras žinias, mes platinsime blogas ir tuomet jūsų vakcinos taip ir liks trūnyti be naudos sandėliuose, o mes tik „pakelsime“ savo reitingus, nes visuomenei patinka, kai iš televizijos ekrano sakoma arba laikraštyje rašoma, kad valdžia parsidavė farmacijos arba kitai mafijai““, – taip savo straipsnyje „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale V. Klimas aiškino su sveikata susijusių mitų ir prietarų plitimo mūsų visuomenėje priežastis.

Visuomenė tokį žiniasklaidos priemonių elgesį greičiausiai pavadintų reketu, tačiau autorius rašo, kad žurnalistai iš dalies yra teisūs. Net 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo įpročių ir gyvenimo būdo, kuriuos gali pakeisti sveikatos mokymas bei kryptinga socialinė reklama, o tai irgi kainuoja.

Inga Lebrikaitė
„Lietuvos akušerija ir ginekologija”