Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May gavus parlamento įgaliojimą aktyvuoti Lisabonos sutarties 50 straipsnį, kuriame numatoma pasitraukimo iš Bendrijos galimybė, šalies vyriausybė parlamentarams pateikė oficialų planą, kaip tai bus padaryta. Jis išdėstytas vyriausybės paskelbtoje vadinamojoje baltojoje knygoje (angl. „white paper“), kurioje atskirai kalbama apie šalies įstatymus, tolesnius Britanijai priklausančių salų santykius su ES, kitose Bendrijai priklausančiose šalyje gyvenančių britų ateitį. Tiesa, apie lietuviams svarbiausias permainas darbo rinkoje beveik neužsimenama, o planas jų atžvilgiu veikiau primena abstrakčias gaires.

Pavyzdžiui, dokumente teigiama, per ateinančias derybas tiek Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES piliečių, tiek kitose ES šalyse gyvenančių Didžiosios Britanijos piliečių statuso apsauga išlieka kaip vienas britų valdžios prioritetų, o Didžioji Britanija šiems žmonėms ir toliau bus pasirengusi teikti stabilumo garantijas. O siekiant įsitikinti, kad valdžia teisingai supranta jų prioritetus, vyksta konsultacijos su užsienyje gyvenančių emigrantų ir kitomis grupėmis.

Dokumentas skelbia pripažįstantis, kad svarbiausias prioritetas – Europos Sąjungoje gyvenančių britų galimybė be trukdžių naudotis Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros sistema, nes tai vienas aktualiausių klausimų tarp svetur gyvenančių britų, ypač pensininkų.

Imigracijos kontrolė dokumente paliečiama irgi gana aptakiai: užsimenama, kad valdžia labai atsakingai svarsto visas įmanomas galimybes ir stengiasi teisingai suprasti ir įvertinti poveikį skirtingiems ekonomikos sektoriams ir darbo rinkai. Akcentuojama, kad verslai ir bendruomenės galės pateikti savo siūlymus, ir pirmą kartą užsimenama, kad pokyčių įgyvendinimas gali vykti fazėmis, – esą tai padėtų bendrovėms ir individams geriau planuoti ir pasirengti pokyčiams.

Žadama, kad Europos Sąjungos studentai galės ir toliau atvykti ir studijuoti Didžiojoje Britanijoje – bent jau trumpam. Tačiau apie dirbti iš Europos Sąjungos atvykstančiųjų likimą neužsimenama. Pabrėžiama tik tai, kad ir po „Brexit“ bus rūpinamasi dirbančiųjų teisėmis pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Dokumente ypatingas dėmesys skiriamas Airijai. Baltojoje knygoje pabrėžiama, kad Didžiosios Britanijos ir Airijos ekonomikos „yra persipynusios“, tad britų valdžia ketina ir po „Brexit“ plėtoti ir tvirtinti ryšius. Teigiama, kad keliamas tikslas pasirūpinti kuo įmanoma „sklandesne“ siena, skiriančia Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Baltojoje knygoje pabrėžiama, kad bus bandoma pasirūpinti, jog Airijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai ir toliau galėtų laisvai judėti kryptimis Šiaurė–Pietūs ir Rytai–Vakarai, tačiau kartu būtų apsaugotas ir Didžiosios Britanijos imigracijos sistemos vientisumas.

Atskira baltosios knygos dalis dedikuojama šalies įstatymų pokyčiams, ir šiuo atveju konkretumo yra daugiausiai. Pavyzdžiui, nurodoma, kad iš Didžiosios Britanijos statutų knygos atskiru įstatymu bus pašalintas 1972 m. Europos bendrijų aktas, o dabartiniai Europos Sąjungos įstatymai suderinti su vietiniais Didžiosios Britanijos įstatymais. Be to, vyriausybė įtvirtins naują mechanizmą, kuriuo remiantis bus sprendžiami būsimi ginčai tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos.