“Pravėręs anoniminių alkoholikų klubo duris supratau liūdną tiesą – kiekvieną geriantį čia atveda tos pačios priežastys. Skiriasi tik kalbančiųjų vardai ir išgerto alkoholio kiekis. Pamaniau, jei girdėsiu alkoholikų išpažintis, pasiekęs parduotuvę nepajėgsiu aplenkti gėrimų skyriaus”, – apie savo silpnybę, sugriovusią gražiausius gyvenimo metus ir santuoką, kalba 53-ejų Jonas Idas, ilgą laiką vadinęs save benamiu.

Permąstyti savo elgseną ir keisti gyvenimo būdą iš Rokiškio kilusį vyrą paskatino advokatė, paraginusi jį, kalintį Lukiškėse, mesti gerti. Ištrūkti iš aklavietės Jonui padėjo sanitaro darbas Lukiškių ligoninės izoliatoriuje bei pažintis su psichologe, kurios paskatintas jis prieš ketverius metus baigė vidurinę mokyklą (buvo baigęs tik 9 klases), išsilaikė vairavimo egzaminą ir ėmė kabintis į gyvenimą. Iki tol gyvenamosios vietos neturėjęs vyras liovėsi vogti (dviračius ir alkoholį iš prekybos centrų), gerti, įsidarbino, nusipirko automobilį.
“Kai pagalvoju, kiek pasiekiau per pastaruosius šešerius metus, norisi savimi džiaugtis, tačiau vengiu klausimo, ką veikiau iki tol… Juk nakvodavau, kur papuola, o kai nusibosdavo gyvenimas laisvėje, kažką nugvelbdavau, “prisiduodavau” policijai ir sėdėdavau už grotų”, – sako keletą metų Vilniaus arkivyskupijos “Caritas” laikinuosiuose namuose gyvenęs pašnekovas.
Keliskart kalėjimo duonos ragavęs ir iš alkoholio liūno išbristi negalėjęs Jonas savo nesėkmių virtinę vis dėlto sustabdė. “Šiandien suvokiu, kad yra vertesnių dalykų už alkoholį, gal todėl jis manęs nebetraukia: nevaikštau po barus, stengiuosi užsidirbti pinigų, bet svarbiausia – ištrūkau iš asocialios aplinkos”, – sako jau keleri metai Naujininkuose nuomojamame bute įsikūręs J.Idas.
Vaikystėje nuo girto tėvo išpuolių slėpdavęsis ir lauke nakvodavęs pašnekovas gyvenime daug ką išbandė, tačiau išmaldos gatvėse prašęs nėra. “Netoleruoju taip besielgiančių, o jei jaunimas ranką tiesia, piktai sakau – eikit dirbt, nenorit dirbt – vokit, iš ten bus tiesus kelias į kaliūzę”, – apie išmaldą gatvėje kalba kelią iš užribio į įprastą gyvenimą suradęs vyras.

Aukoti ar neaukoti?
Atidžiau nužvelgus elgetaujančiuosius Vilniaus gatvėse matyti, kad išmaldos dažniausiai prašo asocialūs asmenys. Utėlėti, daugelį savaičių nesiprausę, dvokiantys, apdriskę, kai kurie netgi galūnių netekę, iš įkalinimo įstaigų grįžę benamiai sunkiai atsispiria alkoholiui ir narkotikams, o išmalda tampa lengviausiu būdu susirinkti norimai dozei ar buteliui svaigalų. Į gyvenimą besikabinantiems nakvynės namų gyventojams toks kelias nėra priimtinas, tačiau neįgalūs ir skurstantys asmenys jį renkasi.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m