Po keturių dešimtmečių į Kauno repertuarus sugrįžta Maxo Frischo „Biografija: vaidinimas“, o Remigijus Vilkaitis vėl vaidina Jeano Anouilho „Medėjoje“. Amžinieji Barbora ir Žygimantas dainuos – beje, gana brangiai.
Renata Baltrušaitytė
„Šis miuziklas ne be pagrindo vadinamas visų laikų brangiausiu ir didžiausiu. Jo kaina – daugiau nei milijonas litų. Jame, be septynių žmonių kūrybinio branduolio, šoks 32 šokėjai, dainuos 16 choristų, vaidins 10 aktorių, dirbs per 100 aptarnaujančio personalo, siuvama 200 kostiumų“, – skaitau „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendos“ reklamoje.
Ir jaučiu: kažkas šioje statistikoje ne taip. Akomponuodami teksto retorikai, skaičiai turėtų švytėti tarsi žvakės ant didžiulio daugiaaukščio torto, turėtų priblokšti mane savo neatremiamais užmojais, bet nepribloškia.
Nes, tarkim, Nacionalinio operos ir baleto teatro (NOBT) publika dažną vakarą ir solistų, ir šokėjų scenoje regi gerokai daugiau. Ką jau kalbėti apie chorą: ne veltui šiame pastatyme bendradarbiaujantis Gintauto Venislovo vadovaujamas „Brevis“ pats save vadina kameriniu. Tačiau didelėse arenose, kur be mikrofonų puokštės neapsieinama, tai nėra taip jau svarbu.
Juozas Statkevičius operų pastatymams (tarkim, Giuseppe’s Verdi „Likimo galiai“) yra siuvęs ir po 400 kostiumų, taigi šiuo požiūriu naujasis miuziklas taip pat nežada būti išskirtinis. O milijoninė sąmata daro įspūdį nebent kultūros vadybos profanams: vieša paslaptis, kad NOBT pastatymų, kuriuose groja „gyvas“ simfoninis orkestras ir premjerose pasirodo kviestinės žvaigždės, sąmatos neretai pranoksta tokią sumą.
Turbūt įspūdingiausias skaičius iš visų komandos pateiktųjų – tai šimtas galvų aptarnaujančio personalo, tačiau prisiminus į arenas suplūstančių žiūrovų skaičių ir jis neatrodo pribloškiamai. Juolab galiausiai žiūrovui tėra svarbus matomas ir girdimas rezultatas, o ne užkulisiuose besidarbuojančios minios dydis.
Peršviečiamos miuziklų girios
Sklaidydama retorines miglas, anaiptol neraginu ignoruoti Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Tik sakau, kad reklamos kūrėjai, iš prekybos centrų ir televizijos šou anonsų keliantys kojas kultūros sferon, turėtų atsakingiau žongliruoti tiek skaičiais, tiek aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais. „Visų laikų didžiausiu ir brangiausiu“ šis reginys tegalėtų pretenduoti vadintis nebent nacionalinių miuziklų kontekste, bet kiek gi tokių miuziklų sceninių pastatymų apskritai būta? Dešimties, geriausiu atveju – dvidešimties.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.