Arūnas BRAZAUSKAS
Tema: 1914-ųjų kalėdinės paliaubos Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte. Potemė: trumpo metro filmukai apie tai. Potemės potemė: suverenių nacionalinių valstybių Europa – euroskeptikų ir ES kritikų idealas – gyvuoja nuo 1648 m., kada įteisinta suverenios valstybės samprata (epochos pradžia išties turi tikslią datą – kitaip nei, pavyzdžiui, ledynmečio pabaiga). Per tą laiką Europos valstybių karuose žuvo milijonai žmonių.
Trumpa istorinė apžvalgėlė. 1914 m. artėjant Kalėdoms įvairiose fronto vietose vokiečių, anglų, prancūzų kareiviai liovėsi šaudyti, ėjo susitikti su priešininkais į niekieno žemę tarp apkasų, keitėsi dovanėlėmis, žaidė futbolą.

Paliaubos buvo spontaniškos, su aukščiausia vadovybe nesuderintos. Kai kuriuose fronto baruose paliaubų nebuvo. Po metų, 1915-aisiais, per Kalėdas taikos zonų buvo gerokai mažiau. O 1916 m. visų šalių karinės vadovybės pasistengė, kad jokio krikščioniško broliavimosi nebūtų. Taigi šįmet galime paminėti šimtmetį, kada Europa pragmatiškai nusprendė, kad per Kalėdas krikščionys gali tęsti krikščionių žudynes.

Apie 1914-ųjų Kalėdas prikurta visokiausių kino siužetų. Jaudinantis vaizdelis: britas ir vokietis per paliaubų futbolo mačą apsikeičia iš namų gautais šokoladu ir sausainiais. Tai už širdies griebianti, dalytis raginanti prekybos tinklo „Sainsbury‘s“ reklama.

Įsiminė ir animacinis filmukas. Vokiečių ir britų kareiviai taikiai žaidžia futbolą. Britas sako: „Visi mes žmogiškos būtybės.“ Vokietis atsako: „Po daugelio metų mes pasakosime vaikams apie šį Kalėdų stebuklą.“ Staiga pasirodo paslaptingas Kalėdų Senis. Jis pašaukia britą vardu ir sako turįs dovaną. Kol britas tiesia rankas, Kalėdų Senis išsitraukia gangsterišką automatinį šautuvą su diskine apkaba. Jis iššaudo vokiečius. Pasibaigus šoviniams dar kelis nuduria durtuvu. Galiausiai lieka vieni britai. „O kur dovanos?“ – klausia vienas jų. „Ak, tiesa!“ – Kalėdų Senis numeta kareiviui porą vilnonių kojinių.

Pasakėčios moralą reikia susikurti patiems. Kalėdų Senis akivaizdžiai kariauja hibridinį karą. Elniais kinkytas roges jis panaudojo tam, kad prasiskverbtų į paliaubų zoną. Tačiau ne taiką jis atvežė, o klastą. Senis išžudė vokiečius, ir tai, sakykime, nedidelė karinė pergalė. Tačiau kas patikės pasakomis, kad šaudė Kalėdų Senis? Pasklis gandas, kad britai per paliaubas įvykdė karinį išpuolį. Tai yra viešųjų ryšių pralaimėjimas.

Detalė – Kalėdų Senio automatinis ginklas amerikietiškas, tvirtai sulipęs su Čikagos gangsterių įvaizdžiu. Ir tai pretekstas ne moralui, o sąmokslo teorijai. Kuo daugiau apgavystės lygmenų pavyksta įžvelgti, tuo tokia teorija gilesnė. Štai dviaukštės teorijos pavyzdys: rusai nusamdė Kalėdų Senį iš Čikagos, jo darbas – sukiršinti europiečius, neleisti jiems galutinai susitaikyti. Jei panašus siužetas būtų iš šių laikų, visi šauktų, kad britai niekšai, o simpatijos būtų vokiečių pusėje. Rusai ištiestų jiems draugišką ranką.

Prie moralo ir sąmokslo teorijų galima pridėti populiarias šių laikų pasakas. Jos sekamos visais metų laikais. Ne apie saulės nukirptas kasas ar žąsiną moliūgą, o apie baisią Briuselio biurokratiją, pasiglemžusią ES narių suverenitetą, apie kvailą, bukaprotišką Tarptautinį valiutos fondą, kurio vienintelis tikslas – žlugdyti pasaulio tautas, atimti paskutinį duonos kąsnį iš vargstančiųjų, smaugti valstybes skolų kilpomis. Prie tų pasakų galima pridėti sakmę apie šviesų rytojų – suverenių nacionalinių valstybių Europą, kuri nusimestų Europos Komisijos pančius, ir visos ES narės išeitų savais keliais – taptų britanijomis po savų „brexitų“, o ES būtų didžiule išeinamąją vieta.

Jeigu bėgant iš Europos bus sutrypta kolektyvinio saugumo sistema, žemynas grįš į 1913-ųjų būvį: vis dar taika, tačiau nacionalinės valstybės pragaištingai per stiprios. Jos turi iliuzijų, kad savų tikslų galima pasiekti karinėmis priemonėmis. Prieš 100 metų planuotas trumpas karas. Jis prasidėjo 1914-aisiais, tačiau buvo santykinai ilgas ir labai sunkus. Visos valstybės nusilpo, kai kurios subyrėjo.

Šiais laikais kai kurios valstybės – visų pirma Rusija – įsitvirtina karinėmis priemonėmis. Kalėdų Senis reikalingas tiek, kiek tinka hibridiniam karui. Suaugusieji ir vėl turi suprasti, kad Kalėdų Senis – prasimanymas. Tikras yra tik Senis Šaltis – taip sovietmečiu prie naujametinių eglučių (ne kalėdinių!) vadino nukrikščionintą Kalėdų Senį. Ir tas sovietinis Senis Šaltis maiše turi kalašnikovą.