Kalėjimų daugėja, bet nusikaltėlių nemažėja. Recidyvizmo riziką gali sumažinti kalinių bendravimas su visuomene. Tik kaip bendrauti, kai ji jų bijo?

Po tragedijos Panevėžyje, kai nusikaltėliai išprievartavo ir gyvą automobilyje sudegino moksleivę, ekspertai pateikė daugybę vertinimų, visuomenė – dar daugiau klausimų, buvo rasti ne tik nusikaltimo kaltininkai, bet ir nustatyti visi klerkai bei verslininkai, kurių nusikalstamas abejingumas neužkirto kelio šiai tregedijai. Tačiau vienas klausimas iškeltas nebuvo: kas suformavo tokius antžmogius pabaisas. Nebuvo tokio klausimo, natūralu, kad nėra ir atsakymų. Tad į šį klausimą pabandys atsakyti “Veidas”.

Kai paaiškėjo, kad gyvos sudegintos merginos egzekucijos autoriai yra jauni, bet jau po kelis kartus teisti įtariamieji, Lietuva gavo atsakymą į kamavusį klausimą ir tarsi lengviau atsikvėpė. Esą tokie antžmogiai gali būti tik nusikaltėliai recidyvistai. Tą kartą Panevėžyje nepilnametę myriop pasiuntė jauni, bet po kelis kartus teisti sėbrai: vienas 22 metų amžiaus turi 4 teistumus, o kitas per 33 gyvenimo metus spėjo užsidirbti 5 bausmes.
Galėtume lenkti pirštus, kiek dar rezonansinių ir smulkių nusikaltimų, be tragedijos Panevėžio rajone, padaro buvę kaliniai. Dažnai jie negauna antro šanso pasitaisyti ir laisvėje neužtrunka, nes atlikę bausmę tik ir ieško naujų aukų, naujų nusikaltimų, kad vėl grįžtų už grotų. Girdi, buvusių kalinių nebūna, neva kriminalinė karjera sulig bausmės pabaiga nenutrūksta – tokios nuotaikos kamuoja visuomenę.
„Yra ligonių, kuriuos reikia izoliuoti nuo visuomenės. Bet kitais atvejais, kai kalinyje įžiūri žmogų, yra didelė tikimybė, kad jis pasikeis. Dauguma žmonių, kurie ateina į reabilitacijos centrą, dažnai jame ir gyvena, į kalėjimą jau nebesugrįžta, – pasakoja Lietuvos kalinių globos draugijos reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė. – Jei tie jaunuoliai Panevėžio rajone būtų buvę prižiūrimi, kas nors jau būtų pamatęs, kas jiems darosi, ir, galimas daiktas, nusikaltimas nebūtų įvykęs“.
Už žiaurias istorijas, kaip nuo buvusių kalinių rankos nukentėjo mergina Panevėžio rajone, ar studentas Lentvario geležinkelio stotyje, labiau bauginti gali mintis, kad gatvėje sutinkame daugiau kaip tūkstantį bausmės dar neatlikusių kalinių, laisvėn paleistų lygtinai. Pernai Liepą įsigalėjęs naujas Probacijos įstatymas įkalinimo įstaigų vartus atvėrė ne tik kišenvagiams ar už kelis gramus narkotikų pasodintiems jaunuoliams, bausmę baigti laisvėje gali net labai žiaurius nusikaltimus padarę nuteistieji. 2012 m. probacijos tarnybos prižiūrėjo 21107 asmenis (3260 iš jų bausmės vykdymas atidėtas, 2950 nuteisti laisvės apribojimo bausme, o 1005 iš pataisos įstaigų paleisti lygtinai).
Lygtinai paleistus nuteistuosius laisvėje ne tik akylai stebi probatoriai. Prieš priimant sprendimą leisti bausmę atlikti už pataisos įstaigos ribų, lygtinio paleidimo komisijos ir teismas itin kruopščiai tiria visą nuteistųjų istoriją. Svarbu, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima, kokios darbo ir gyvenimo sąlygos jo laukia kitapus tvoros, ar geranoriškai jis vykdo piniginius įsipareigojimus. Tačiau didžiausią įtaką galutiniam teismo verdiktui daro rizikos balas, kuris parodo tikimybę, kad kalinys nusižengs vėl. Nepaisant detalaus tyrimo, nė vienas iš „Veido“ kalbintų ekspertų neprisipažino galintis garantuoti, kad nuteistasis laisvėje pasirinks doros kelią ir išsižadės nusikaltimų.
„Atrodytų, atlikęs bausmę žmogus iš mūsų įstaigos išeina tinkamai pasiruošęs gyvenimui, bet negalime numanyti, kas jam atsitiks rytoj. Tiesa ta, kad šiandien nuteistieji nelabai turi kur eiti, laisvėje jiems nepasiūlo veiklos, kuria užsiėmė įkalinimo įstaigose. Jie pradeda blaškytis, todėl pasitaiko tragedijų. Rimtų nusikaltimų riziką padidina narkotikai ir alkoholis, kuriuos laisvėje jie gali vartoti be saiko“, – pirmąjį įspūdį po kalėjimo vartų nupasakoja Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.
Kad nuteistieji sugrįš į kalėjimą, rizika didelė, bet vis dėlto, blogiausias scenarijus yra tik prielaida. JAV Teisingumo statistikos biuro skirtingais metais atlikti tyrimai liudija apie recidyvizmo mastą: iš 10 buvusių kalinių, 5 iš jų į kalėjimus grįžta greičiau nei po trejų metų, o 2007 m., kai iš kalėjimų išėjo daugiau kaip 1 mln. kalinių, 16 proc. į už grotų grįžo dar tais pačiais metais. Pasirodo, kad didžiausią naujo nusikaltimo tikimybę (daugiau kaip 70 proc.) turi įvykdžiusieji įvairias vagystes, bet nusikaltėliai pakartoja ir sunkius nusikaltimus (2,5 proc. prievartautojų, 1,2 proc. žudikų). Kalėjimų departamento duomenimis, 2012 m. metais laisvės atėmimo bausme buvo nuteisti 536 asmenys, kurie ne vėliau kaip prieš metus jau buvo teisti laisvės atėmimo bausme. Vadinasi, 16,4 proc. išėjusių į laisvę, atgal sugrįžo pirmaisiais metais. Taigi, kodėl šalyje, kurioje veikia per 10 pataisos namų ir ruošiamasi statyti naujas įkalinimo įstaigas, nuteistieji nepasitaiso, o nusikaltimų nemažėja? Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, bausmių vykdymo sistemoje, 2010 m. dirbo 3721 specialistas. Panašiai tiek mokytojų dirba visos Šiaulių apskrities bendrojo ugdymo įstaigose, bet juk dauguma Šiaulių krašto moksleivių mokyklos kurso kartoti nelieka.
M.Bliumenzonienė kritikuoja baudžiamąją sistemą, kuri užuot perauklėjusi nuteistuosius, sukuria visą galimybių arsenalą pasireikšti jų kriminaliniam potencialui.
„Kai žmogus dvyliktą kartą kali Vilniaus pataisos namuose ir nežino kodėl, bet elgiasi vis blogiau, nuoširdžiai nesuprantu, kokią funkciją atlieka tokia įstaiga ir kodėl ji dar neuždaryta“, – svarsto M.Bliumenzonienė. Anot jos, nėra ko stebėtis grįžtamumo į pataisos namus mastu, nes jie tampa tiesiog „namais“, kuriuose už nieką nereikia mokėti, o dar laukia savi draugai. Tiesa ta, kad kalėjimo jau niekas nebijo.
Pasaulinė tendencija, kad įkalinimo vietų ir jų darbuotojų daugėja, įrodo, kad kalėjimų sistema yra pramonė, kuri prasikaltusį tik dar labiau sugadina ir kuria naujus nusikaltėlius, o teisinė sistema vargiai atskiria nuteistuosius, kurie iš tikrųjų yra nepataisomi ir turėtų likti už grotų – įsitikinęs Norvegijos kriminologas ir sociologas Nils Christie.

Kalėjimai sugadina
Prielaidą, kad laisvės atėmimo bausmė padidina riziką kartoti nusikaltimus, VDU sociologė Rūta Petkevičiūtė paaiškina nuteistųjų laisve bendrauti. Visoms grupėms būdingos bendravimo taisyklės kalėjime perauga į subkultūrą, paremtą kriminalinio pasaulio įstatymais. Kitaip tariant, nuteistieji marias laiko gali išnaudoti naujiems planams kurti ir nusikaltimų schemoms tobulinti. Megzdami naujas pažintis, jie, vienok, ne atsiriboja nuo nusikalstamo pasaulio, bet „tobulėja“ ir ruošiasi į jį sugrįžti, užsitarnauti dar didesnį autoritetą.
„Lokaliniuose sektoriuose kali po 300–400 nuteistųjų, todėl jie gali nevaržomai bendrauti, taigi, ir tobulinti neigiamus įgūdžius“, – apibendrina sociologė.
Ne mažesnę žalą įkalinimo vietose nusikalstamumui turi ir hierarchija, kurios laikydamiesi kaliniai nusikalsta dar už grotų, taip prailgindami bausmės laiką. 20 metų baudžiamojoje sistemoje dirbantis K.Jasmontas tikina, kad dabartinė kalėjimo kultūra žiaurumu nė iš tolo neprimena sovietmečiu buvusios tvarkos, kai už biliardo lazdą kaliniai vieni kitiems trupindavo kaukoles. Pareigūnas pripažįsta, kad nors ir švelnesnė, kalėjimo mokykla egzistuos tol, kol kalintys nuteistieji nebus atskirti vieni nuo kitų.
„Išgyvendinti kalinių subkultūrą padėtų tik kamerų sistema. Jei nuteistieji gyventų, pavyzdžiui, po du, o ne bendrabučiuose, jų galimybės bendrauti būtų apribotos, be to darbuotojams būtų lengviau juos prižiūrėti“, – įsitikinęs K.Jasmontas.
Griežtesnė gyvenimo sąlygų tvarka pasiteisino Lukiškių tardymo izoliatoriuje– kalėjime. Vienoje jo kameroje kali daugiausiai 8 nuteistieji, todėl rizika skleisti kalinių ideologiją, mažiausia, kokia gali būti, įsitikinęs direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius. Iš 20 lygtinai paleistų kalinių, atgal čia dar negrįžo nė vienas.
„Lygtinai į laisvę gali būti paleidžiami tie, kurie dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, už darbą gauna atlygį. Tai reiškia, kad jie jau išsižadėjo bet kokių subkultūros savybių, jų elgesys turi būti nepriekaištingas“, – paaiškina R.Ostanavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.