Jau ne pirmus metus kalbama, kad informacinių technologijų specialistai paklausūs darbo rinkoje. Iš tiesų, praėjus maždaug 4 mėnesiams nuo studijų baigimo, darbo galėjo neturėti tik mažiau nei šimtas 2014 m. laidos absolventų, baigusių universitetų ir kolegijų studijas. O informatikos ir susijusių krypčių specialistai, neretai gaunantys darbą ir be diplomo, gali mėgautis gerokai didesniu nei vidutiniu atlyginimu.

Geras įsidarbinimo tendencijas atskleidė ir 2014 m. „Veido“ sudarytas informatikos ir susijusių krypčių studijų programų reitingas, apimantis fizinius – informatiką ir technologijos mokslus – informatikos inžineriją ir kt. studijų programas.

Viešojoje erdvėje nuolat girdimi pareiškimai apie sėkmingos karjeros receptą – IT studijas, šių specialistų trūkumą ir solidžius jų atlyginimus – nėra laužti iš piršto. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) atlikus Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę paaiškėjo, kad kompiuterijos mokslų srities studijos (informatika, informacijos sistemos, informatikos inžinerija, programų sistemos, sveikatos informatika) visose pakopose 2013 m. įsidarbinimo lygis ir atlyginimas buvo didesnis už Lietuvos vidurkį. Ši analizė parodė, kad 2013 m. universitetą baigusių bakalaurų atlyginimas siekia 810 eurų (2800 Lt), kolegijų – 724 eurų (2500 Lt), o magistro laipsnį turinčių specialistų atlyginimas siekė kiek daugiau kaip 1300 eurų (4500 Lt).

Pasirodo, kad šios srities absolventų karjerą versle daugiausia lemia savarankiškos pastangos ir asmeninis indėlis tobulėti. Vadinasi, diplomas, patvirtinantis išsilavinimą, toli gražu nėra svarbiausias reikalavimas IT specialistams. Todėl jie dar studijuodami pradeda dirbti, o studijas baigia tik pusė įstojusiųjų.

„Iš tiesų galima sakyti, kad absolventų galimybės gauti darbą priklauso ne tik nuo to, ar žmogus studijuoja, ar baigia aukštąją mokyklą, pagaliau ar gauna diplomą. Gabūs specialistai, norintys darbo ir praktikos, dirbti pradeda dar studijų metais. Todėl pastebime tam tikrą riziką, kad turėdami geras galimybes gauti darbą jauni specialistai į antrą vietą nustumia studijas. Mūsų nuomone, tai gali būti viena priežasčių, kodėl tik apie pusę įstojusiųjų baigia IT pakraipos studijas“, – komentuoja Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

A.Plečkaitis neabejoja, kad pagrindinis IT pakraipos studijų programų kokybės garantas – praktinė vertė. Nors į visas bakalauro studijų programas įtraukta privalomoji praktika, pašnekovas patikina, kad trūksta aiškesnio jos trukmės ir apimties nustatymo. Teigiamų pokyčių jis tikisi sulig IRT profesinio standarto patvirtinimu. Jį sukūrus aukštosios mokyklos galės geriau orientuotis, kaip sudaryti studijų programas, kad šios suteiktų ne tik kvalifikacinį bakalauro laipsnį, bet ir profesinę kvalifikaciją.

„Problema ta, kad universitetai bijo studentų kontaktų su verslu ir tų kontaktų galimybių nebando įtraukti į studijų programas, kad studentai aiškiau įsivaizduotų, ką galės veikti baigę studijas. Turi atsirasti formų, leidžiančių studentams padirbėti įmonėje bent kelis mėnesius ir įgyti praktinės patirties nesudarant darbo sutarties, – teigia A.Plečkaitis. – Pavyzdžiui, vieno Šiaurės Airijos universiteto studentai metus praktikuojasi įmonėje, o paskutiniais metais, pasirinkę specializaciją, universitete įgyja bakalauro laipsnį. Taigi nemanau, kad universitetų noras atriboti studentus nuo verslo yra teisingas. Kur kas naudingiau būtų numatyti praktinę veiklą studijų metais. Tokia galimybė didintų studentų pasitenkinimą studijomis, tad jų „nubyrėtų“ mažiau.“

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto prodekanas Jonas Čeponis tvirtina, kad į studentų praktiką universitetas žiūri lanksčiai, todėl įmonėse šio fakulteto auklėtiniai praktiką atlieka dar pirmuosiuose kursuose. Jis patikina, kad didesnė dalis studentų įsidarbina dar nebaigę studijų, tačiau yra ir neoficialiai dirbančių laisvai samdomų studentų, kurie įgyvendina atskirus projektus, pavyzdžiui, programuotojai sukuria duomenų bazes ir t.t.

„Pačios įmonės, ieškodamos specialistų, kreipiasi į fakultetą, kai studentai neatsiliepia į jų skelbimus, – tvirtina J.Čeponis. – Žinoma, darbdaviai suinteresuoti, kad specialistai dirbtų pas juos, o mes esame suinteresuoti, kad jie studijuotų. Tačiau išleidžiame studentus į praktiką dar žemesniuose kursuose, ieškome kompromisų, bet studentai vis tiek turi atsiskaityti už studijas.“

Darbdaviams jau nebe pirmus metus pabrėžiant išaugusį IT specialistų poreikį, šiemet bus išskiriama nauja informatikos, informacijos sistemų, programos sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupė. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, jai universitetuose planuojama skirti 700 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai 20 proc. daugiau nei buvo skirta 2014 m.

„Infobalt“ duomenimis, stojančiųjų, pirmuoju pageidavimu pasirinkusių IT pakraipos studijas, pastaraisias metais sparčai daugėjo. Pavyzdžiui, 2014m. devyniose aukštosiose mokyklose, kurios į šios srities studijų programas priėmė daugiausiai studentų, priimtųjų skaičius viršijo 1900 pirmakursių, o dar 2012 m. jų buvo 1182.

Tačiau studentų gausėjimo tendencijos aplenkia regionus. Pavyzdžiui, Šiaulių valstybinės kolegijos informacinių technologijų studijų programą 2014 m. baigė 35 absolventai, trys Alytaus kolegijos studijų programos išleido 48 absolventų laidą.

„Regionuose IT studijų mažėja, jos persikelia į didmiesčius. Aukštosios mokyklos turi aiškiai specializuotis, pavyzdžiui, kaip padarė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas. Antraip sunku rasti priežasčių, kodėl IT studijas vertėtų rinktis regione, o ne didmiesčiuose, nes finansiniai barjerai nėra tokie dideli“, – svarsto A.Plečkaitis.

Studentų galimybės stačia galva pasinerti į darbą, „Veido“ kalbintų ekspertų teigimu, kai kuriais atvejais trukdo ir kitam studijų privalumui – tarptautiškumui užtikrinti. Nors aukštosios mokyklos sudaro galimybes išvykti pasimokyti į užsienio aukštąją mokyklą, studentai jomis pasinaudoti ne itin linkę, nes pirmuoju studijų laikotarpiu jie turi sutelkti dėmesį į intensyvias studijas, o bakalauro mokslams įpusėjus didžioji dalis jau dirba, todėl tarptautinių studijų galimybės tampa ne tokios aktualios.

Iš universitetų padalinių, vykdančių IT pakraipos studijas, didžiausiu tarptautiškumu pasižymi MRU, kuriame beveik penktadalis šių krypčių studijų dėstytojų yra atvykę iš užsienio, o ketvirtadalis studentų – užsieniečiai.

MRU Socialinių technologijų fakulteto prodekanė doc. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė  pabrėžia, kad jungtinių programų studentai svetur plečia akiratį ir įgyja daugiau bendrųjų kompetencijų. Užsienio universitete paskaitas šiems studentams skaito tokio lygio profesionalai, kokių Lietuvoje gali dar nebūti. „Pavyzdžiui, kai kurių specialistų, kurie dėstys jungtinės informatikos ir skaitmeninio turinio programos studentams Pietų Korėjoje, Lietuva dar neturi“, – didžiausią tarptautinių studijų naudą studentams aptaria prodekanė.