Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.

Prie šios išvados prieita pirmąkart savaitraščio “Veidas” surengtoje konferencijoje “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei”.

Į praėjusią savaitę savaitraščio “Veidas” surengtą konferenciją “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei” susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šalies valstybinių ir privačių universitetų vadovų, kolegijų direktorių ir jų pavaduotojų, švietimo ir mokslo institucijų vadovų, ekspertų, aukštųjų technologijų profesionalų.
Pirmą kartą šalies istorijoje surengtoje aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą apie tarptautinius aukštųjų mokyklų reitingus bei jų auditą skaitė ir Tarptautinės reitinguotojų audito organizacijos (IREG) viceprezidentas, Lenkijos fondo “Perspektywy” prezidentas Waldemaras Siwinskis (išsamų interviu su IREG viceprezidentu rasite 34 p.)
Mat, kaip sakė savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguotojas – savaitraštis “Veidas”, pristatęs savo rangavimo metodiką viešam šalies aukštųjų mokyklų vadovų “teismui”, rengiasi pateikti savo metodiką ir IREG. “Taigi, ne tik aukštosios mokyklos, atsiradus reitingams, nebegali būti ramios, bet ir mūsų savaitraštis: netrukus ne tik mes jus vertinsime, o ir mus vertins kolegos, kitų šalių reitinguotojai”, – įžanginėje kalboje sakė A.Šindeikis.

Ministras pripažįsta reitingų naudą abiturientams
Šią “Veido” konferenciją globojęs ir ją atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visų pirma pabrėžė reitingų, kylančių ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės iniciatyvų, svarbą. Pasak ministro, nors reitingais ir neįmanoma atskleisti visko apie konkrečią aukštąją mokyklą, vis dėlto reitingai yra vienas informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui.
“Gerai, kai reitingais pasitikima, – pabrėžė G.Steponavičius. – Juk reitingai daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu, tad bent menka abejonė dėl šališkumo ar kaip nors kitaip pelnomų vietų reitinge gali sugriauti net geriausius sumanymus.” Taigi, pasak ministro, svarbu, kad visi subjektai pateiktų patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką, – ir ne tik reitingo rengėjams, bet ir valstybinėms duomenų bazėms.
Beje, šiai ministro idėjai – kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jai pavaldžios institucijos tikrintų reitinguotojams teikiamus aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, pritarė ir daugumos universitetų bei kolegijų vadovai ir atstovai.
Kita, G.Steponavičiaus žodžiais, svarbi pasitikėjimo reitingais sąlyga – aiškūs vertinimo kriterijai. “Tikiuosi, – pabrėžė ministras, – kad ši konferencija sustiprins metodiką. Svarbu rasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad būtų galima palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija.”

“Veidas” atstovauja tik būsimų studentų interesams
Tiek ŠMM vadovai, tiek savaitraščio “Veidas” vadovai ir reitingus rengiantys žurnalistai yra ne kartą girdėję priekaištų iš specializuotų universitetinių aukštųjų mokyklų, girdi, jų dėl savo specifiškumo neįmanoma lyginti su kitais mūsų šalies universitetais. Ypač tai pabrėžia menų akademijų vadovai, kiekvienais metais kartojantys, esą juos galima lyginti tik su Europos ir pasaulio menų akademijomis.
Savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad į visus menų akademijų ir kolegijų prašymus, pasikalbėjus su jų rektoriais ir direktoriais, buvo atsižvelgta jau rengiant ankstesnių metų reitingus: “Vienas esminių jų pageidavimų buvo pripažintus menininkus prilyginti mokslo daktarams. Tai ir buvo padaryta.”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius dr. Renaldas Jurkevičius siūlė reitingo rengėjams atsisakyti vertinti siūlomų specialybių kiekį, nes pagal šį rodiklį daugiausiai balų gauna klasikinės aukštosios mokyklos, o specializuotos – vėlgi nukenčia. “Veido” atstovai patikslino, kad jau nuo praėjusių metų šio parametro lyginamasis svoris yra minimalus – vos 0,1 procentinio punkto. O štai už studijų unikalumą galima gauti kur kas daugiau balų.
“Bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jei reitinge kažkas yra pirmas, tai kažkas bus ir paskutinis: juk niekada nebus taip, kad visi būtų tik pirmi. Ir nors mes maksimaliai stengiamės atsižvelgti į visų universitetų ir kolegijų interesus bei išskirtinumą, kiekvieno įgeidžio ir kiekvieno paklodės timptelėjimo į save tikrai nepatenkinsime: nes vieną patenkinus, nukenčia kitas. Todėl visus siūlymus analizuosime ir priimsime visoms, o ne vienai konkrečiai šaliai maksimaliai naudingiausią sprendimą”, – tvirtino G.Sarafinas.
Savaitraščio leidėjas A.Šindeikis apibendrino, kad “Veido” tikslas yra ne įtikti ar patikti konkretiems universitetams bei kolegijoms, o pateikti abiturientams svarbiausią informaciją apie kiekvieną aukštąją mokyklą. “Mes tarnaujame tik būsimiems studentams, – apibendrino A.Šindeikis, – o universitetų ir kolegijų tarpusavio nesutarimai dėl pinigų ar artimumas centrinei valdžiai nėra reitingo dėmesio objektas. Studentui svarbu, ką jis gaus, atėjęs studijuoti.”

Nereitinguojamos tik Afrikos aukštosios mokyklos
IREG viceprezidentas W.Siwinskis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad visų šalių reitinguose lyderiai – dažniausiai dvi aukštosios mokyklos – nesikeičia metų metais. “Jie yra geriausi, ir tuo viskas pasakyta, – dėstė W.Siwinskis. Bet reitinguotojų tikslas – nebūtinai parodyti, kas geriausi ir kad jie nesikeičia, o įspėti būsimus studentus, kurių aukštųjų mokyklų studijų ir mokslo kokybė prastėja, o kurių – gerėja.”
Universitetų reitingavimo Lietuvoje ir pasaulyje patirtį lyginęs Mykolo Romerio universiteto kancleris dr. Saulius Spurga šmaikščiai prabilo į auditoriją, kad universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. “Kad ir kaip akademinė bendruomenė nemėgtų reitingų ir juos kritikuotų dėl netobulumo matuojant aukštosios mokyklos kokybę, žmonėms jų reikia, jie jais domisi. Kai yra tokie milžiniški informacijos kriokliai, žmonėms tampa labai patrauklu, kai sudėtingi klausimai pateikiami paprastu būdu”, – mano S.Spurga.
Jo žodžiais, viso pasaulio reitingų rengėjai orientuojasi į tą pačią auditoriją: studentus, darbdavius, potencialius dėstytojus ir mokslininkus, besirenkančius galimą darbdavį. O viso pasaulio aukštųjų mokyklų administracijos pagal universiteto vietą reitinge ir reitingo kriterijus neretai koreguoja netgi savo metų planus, nors tai ne visada prisideda prie studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Be to, daugelio šalių vyriausybės, pasak S.Spurgos, konkretaus universiteto ar studijų krypties finansavimą irgi grindžia reitingais. “Kad ir kiek kritikuotume pasaulinius ar nacionalinius reitingus, vis dėlto į daug blogesnę padėtį patekusios ir daug nelaimingesnės yra Afrikos valstybės, kurių universitetų iš viso niekas nereitinguoja”, – atkreipė dėmesį MRU kancleris.
Lietuvos aukštojo mokslo reitingavimo trūkumus ir pranašumus išdėstęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas svarstė, kad kolegijų reitingai turėtų būti pristatyti studentams netrukus po universitetų reitingo pristatymo. Tada, pasak kai kurių kitų kolegijų atstovų, abiturientai turėtų daugiau laiko ir galimybių apsvarstyti, kur studijuoti: prastesnio lygio universitete ar aukšto lygio kolegijoje.
Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas paantrino, kad kolegijų studijų kokybės lygį geriau padėtų atskleisti papildomas pokriterijis – dėstančių aukščiausio lygio praktikų skaičius kolegijose.
“Siūlytume labiau vertinti ir pasaulinio lygio mokslininkų, dėstančių dažniausiai privačiose aukštosiose mokyklose, darbą, – ragino Studijų kokybės vertinimo centro vyr. specialistė Daiva Buivydienė. – Šie vizituojantys profesoriai čia, Lietuvoje, nesukuria mokslo produkcijos, bet duoda daug naudos studentams per paskaitas.”
O profesorius R.Jurkevičius pasiūlė vertinti ir tai, kiek užsienio studentų, palyginti su visu studentų kiekiu, studijuoja konkrečioje aukštojoje mokykloje, – tai rodo užsieniečių pasitikėjimą arba nepasitikėjimą mūsų studijų ir mokslo kokybės lygiu.
Pasak konferencijos rėmėjos UAB “Microsoft Lietuva” sprendimų eksperto Šarūno Končiaus, reitingo pridėtinę vertę smarkiai pagerintų naujas kriterijus – aukštųjų technologijų lygis universitetuose ir kolegijose.
Savaitraščio “Veidas” rengiamų aukštųjų mokyklų reitingų partnerio rinkos tyrimų bendrovės “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius, skaitydamas pranešimą “Aukštųjų mokyklų įvaizdžio įtaka darbdavių apsisprendimams”, pabrėžė, jog universitetų ir kolegijų vadovai turi ne piktintis reitingų organizatoriais, kad jų aukštoji mokykla patenka į žemą poziciją, o galvoti ir visus metus veikti taip, kad būtų matomi žmonėms, – tik tada galės tikėtis gerų darbdavių vertinimų reitinge.