Žvelgiant į visą šią situaciją, drįsčiau pastebėti, kad tai ne tik ekonomikos recesijos pasekmė, bet ir karjeros ugdymo stokos požymis. Besikartojanti situacija tik parodo, jog yra nepakankamai išvystytas mokyklų, universitetų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas. Abiturientams, baigiantiems mokyklas, itin svarbu žinoti, kokių perspektyvų jie gali tikėtis pasirinkę vieną ar kitą studijų kryptį. Iš šalies susidaro įspūdis, jog patiems abiturientams yra metamas kaltinimo šešėlis, nes jie neapgalvotai pasirenka savo tolimesnį kelią. Tačiau dėl to, kad paruošiami rinkos poreikių neatitinkantys specialistai prisideda labai daug dalyvių – pradedant neatsakingai studijų kryptis pasirenkančius studentus, universitetų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą, baigiant paskubomis ir ne itin apgalvotai priimta studijų reforma.

Kaip vieną iš šios problemos sprendimo būdą galėčiau įvardinti verslo atstovų susitikimus su būsimais mokyklų abiturientais. Tokie susitikimai, kaip realūs faktai ir galimos ilgalaikės darbo rinkos tendencijos, galėtų sustabdyti jaunus žmones nuo populiarių ir potencialius bedarbius ugdančių specialybių pasirinkimo. Tiesioginiai kontaktai su verslo atstovais sudaro sąlygas susipažinti su profesinės karjeros pavyzdžiais, rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Pamatę realią situaciją, jauni žmonės tampa labiau motyvuoti rinktis ne tai, kas populiaru, o tai, kas naudinga jiems patiems bei visai valstybei, jos ekonomikos kėlimui.

Kitas veiksnys, kuris turėtų pristabdyti jaunimo nedarbą – tai studentų supažindinimas su konkrečiais universitetinių žinių taikymo pavyzdžiais. Jie turi žinoti, kuriose srityse ir kaip galėtų dirbti pabaigę studijas. Dažnai net ir su programų aprašymais susipažinusiems studentams įstojus į universitetą kyla daug abejonių, sunku sudaryti profesinės karjeros viziją, todėl karjeros ugdymas yra labai svarbus.

Reikalauja patirties

Peržiūrint darbo skelbimus vienas iš esminių punktų – darbo patirtis. Dažnas studentas studijų metais neturi galimybių jos įgauti, taigi, pabaigęs studijas susiduria su itin rimta problema. Teorinės žinios darbdavių netenkina, o investuoti į jauno žmogaus mokymus linkęs ne kiekvienas darbdavys. Norint išspręsti šią problemą, derėtų skatinti teigiamą darbdavių požiūrį į studentų praktiką. Būtų galima išnaudoti tiek moksleivių, tiek studentų turimus laisvus vasaros mėnesius. Jų metu studentai galėtų įgauti taip reikalaujamos darbo patirties. O darbdaviai turėtų suvokti, kokią didelę naudą jie atneštų jaunam žmogui kad ir tris mėnesius suteikę galimybę įsilieti į savo kompanijos kolektyvą.

Savanoriška veikla nevyriausybinių organizacijų sektoriuje – priemonė ugdyti jauno žmogaus asmenybę ir įgauti patirties. Didesnė informacijos sklaida apie veiklą jaunimo organizacijose ir teikiamą naudą jauno žmogaus ugdymui turėtų būti viešinama švietimo įstaigose: mokyklose, kolegijose, universitetuose.

Tačiau ketveri studijų metai universitete netenka prasmės, jeigu absolvento kvalifikacija nereikalinga darbo rinkai. Atsižvelgus į studentų krepšelių sistemą, panašu, kad universitetams, siekiant pritraukti daugiau lėšų, dažnai palankiau orientuotis į būsimų studentų viltis, o ne įmonių poreikius.

Sprendžiant šią problemą šalyje, labai svarbu, kad pats verslo sektorius nelauktų ramiai naujų tinkamų darbuotojų, o aktyviai prisidėtų prie kokybiško jų paruošimo. Būtinas glaudesnis universitetų, verslo ir netgi viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, siekiant nustatyti būsimų darbdavių lūkesčius ir mokslo galimybes.

Lina Jurkonytė, technologijos.lt