Amerikietiško kino gausybė, naujų “Oskaro” favoritų paieškos, festivalinio elito partijos suvažiavimas, pagrindinis konkursas be vienintelės režisierės moters, ypatingas dėmesys restauruotai kino klasikai, garsusis tėvas ir debiutuojantis jo sūnus, prarasta galimybė prie raudonojo kilimo iškelti Lietuvos vėliavą – visi šie apibūdinimai tinka prasidedančiam Kanų festivaliui.

Gegužės 16 d. prasidedantis Kanų festivalis parengė daug intriguojančių staigmenų, aktualių žvilgsnių į šiandienos realybę ir malonių susitikimų su autoriais, kuriuos drąsiai galime vadinti Maestro. Renginio organizatoriai kategoriškai atsisakė pavėlinti palankias datas ir bandys pasidalyti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį su ką tik išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o inauguracijos iškilmėmis.

Vyriški žaidimai
Festivalio meno vadovas Thierry Fremaux džiaugsmingai pripažino, kad šie metai buvo itin sėkmingi, nes naujų filmų paraiškas pateikė garsiausi režisieriai, kuriems dažnai neįmanoma pasakyti “ne”. Solidaus jubiliejaus sulaukę Kanai pernelyg nesielvartavo, kad planuotų premjerų nespėjo užbaigti pripažinti meistrai Wongas Kar-Wai’us, Terence’as Malickas, Kim Ki-Dukas, Paulas Thomas Andersonas, Parkas Chan-Wookas, Aleksejus Germanas. Jeigu dar jie išsirikiuotų eilėje prie auksines šakeles brandinančios palmės, tai atrankos komitetui tektų spręsti daugiau skausmingų dilemų, kurios užtrenkė duris stipresnio užnugario neturėjusiems debiutantams.
“Nesinorėtų kalbėti vien tik apie konkursą. Visuomet viliuosi, kad mūsų atranka bus vertinama pagal visumą, lyg vienas ansamblis. Kai gauname pasiūlymus iš pripažintų autorių, tai nereikėtų stebėtis, kad jie išstumia pirmais filmais laimę gaudančius režisierius. Mūsų festivalio misija – rodyti šiuolaikines realijas atitinkantį kiną, kuris galėtų keliauti per skirtingas šalis ir įtikti visiems skoniams. Kanai kviečia režisierius iš viso pasaulio į savotišką kino teatrą, kad seni ir jauni režisieriai, laiko pripažinti meistrai ir žiūroviškesnius reginius kuriantys autoriai galėtų jaustis kaip namie”, – pabrėžia Th.Fremaux, kurio “ne” šį kartą buvo lemta išgirsti net Woody Allenui, Olivier Assayasui, Micheliui Gondry ir daugeliui kitų žinomų režisierių.
Pagrindinėje konkursinėje programoje solidžiai išsirikiavo 22 pretendentai, ir visi jie vyrai. Lygias teises ginančios organizacijos ir žinomos režisierės mikliai paleido nepasitenkinimo bangą su priminimu, kad per visą šlovingą Kanų festivalio istoriją tik vienintelei Jane Campion pavyko iškovoti “Auksinę palmės šakelę”. Th.Fremaux atrėmė aštrią kritiką, kad atrankos procese jis niekuomet neskirsto filmų pagal režisierių lytį, ir užuominomis patvirtino, jog moterų režisierių pateikti keli filmai neatitiko aukštų reikalavimų.
Įdomu ir tai, kad naujų vardų bei talentingų debiutantų ieškanti paralelinė programa “Kritikų savaitė” taip pat skyrė pirmenybę vyrams, o bandymai įsiūlyti lietuvių režisierės Kristinos Buožytės filmą “Aurora” šiam konkursui baigėsi nesėkmingai.

Elitiniai Kanų įtariamieji
Žvelgiant į konkursantų sąrašą, akis pirmiausia traukia tradicinių dalyvių pavardės: 16-ą kartą į Kanus atvykstantis britas Kenas Loachas (“Angelo dalia”), šeštą kvietimą gavęs austras Michaelis Haneke (drama “Meilė”), taip pat Kanuose jau triumfavęs rumunų režisierius Cristianas Mungiu (drama “Už kalvų”) ir garsusis Irano kino genijus Abbas Kiarostami (drama “Lyg įsimylėję”).
Būtent šie keturi meistrai nepamirštoje praeityje jau nuraškė po vieną “Auksinę palmės šakelę” ir teoriškai laikomi didžiausiais favoritais. Nežinia kokius vertinimo kriterijus pasirinkę bukmekeriai prognozuoja A.Kiarostami pergalę, bet tikrąjį Kanų festivalio nugalėtoją lems italų režisieriaus Nanni Moretti (jis taip pat žino “Auksinės palmės šakelės” svorį) žvaigždingoji žiuri rinktinė, kurioje šiemet dirbs aktoriai Diane Kruger, Emmanuele Devos, Hiam Abbas, Ewanas McGregoras, režisierė Andrea Arnold, režisierius Raoulis Peckas, kompozitorius Alexandre’as Desplat, dizaineris Jeanas Paulas Gaultier.
Kritikų liaupsinamiems ir nekantriausiai laukiamiems lyderiams rimtą iššūkį mesti ketina per vieną žingsnį nuo pergalės likę Didžiojo žiuri prizo laureatai: italas Matteo Garrone (drama “Realybė”), prancūzas Jacques’as Audiard’as (drama “Kaulai ir rūdys”). Legendinis jo tautietis ir vyriausias Kanų festivalio dalyvis Alainas Resnais (“Mano dėdė amerikietis”) intriguos žaisminga komedija “Jūs dar nieko nematėte”. Patikimi šaltiniai prognozuoja, kad būtent apie 90-mečio jubiliejaus beveik sulaukusį Maestro filmą-tamsųjį arkliuką bus daugiausiai kalbama Prancūzijos Rivjeroje.
Didelės paslapties ženklu pažymėtas Šarūno Barto bičiulio režisieriaus Leoso Caraxo sugrįžimas į Kanus po 13 metų pertraukos su drama “Dieviški motorai”. Įdomu tai, kad į šį mistinį paralelinių gyvenimų nuotykį jam pavyko prisivilioti australų dainininkę Kylie Minogue ir seksualiąją amerikietę Evą Mendes.

Karščiausia pora
Ne mažiau triukšmo išprovokuos lietuviško kraujo turintis ir darbštumu pasižymintis kanadiečių veteranas Davidas Cronenbergas. Tik 2011 m. Venecijos kino festivalyje jis rungėsi psichologine drama “Pavojingas metodas” ir mikliai spėjo užbaigti trilerį “Kosmopolis”, kuris turėtų pakeisti požiūrį į aktorių Robertą Pattisoną. Iš “Saulėlydžio” vampyrus dievinančių paauglių dievuko perspektyvusis jaunuolis mėgins migruoti į rimtesnius vaidmenis atliekančių aktorių lygą.
Lyg tyčia ketvirtą Kanų kvietimą gavusio brazilo Walterio Salleso nuotykių dramoje “Kelyje” pagal kultinį Jacko Kerouaco romaną pagrindinį vaidmenį atlieka R.Pattisono partnerė ir mylimoji Kirsten Stewart. Kanų festivalio meno vadovas Th.Fremaux įvardija tai “tik kaip gryną atsitiktinumą”, kad karščiausia kino pora žengs raudonojo kilimo laiptais net du kartus. Tačiau niekas nenuneigs, kad šių filmų dalyvavimas konkursinėje programoje privertė domėtis Kanų festivalio naujienomis visiškai naują jaunų žiūrovų auditoriją. Užtektų žvilgtelėti į socialiniame tinkle “Twitter” pasireiškiantį fanų aktyvumą, ir iš karto neabejotumėte, kad filmus “Kosmopolis” ir “Kelyje” festivalyje lydės milžiniškas ažiotažas.

Savųjų sugrįžimai
Kanai akylai seka, ką veikia ir kuria festivalyje bent vieną sykį oficialiai dalyvavę režisieriai. Jau ketvirtus metus Th.Fremaux antroje pagal svarbą programoje “Ypatingas žvilgsnis” priglaudžia Sandanso nepriklausomo kino festivalio nugalėtojus (šiemet į tolimąjį Park Sitį negalėję nukeliauti žiūrovai patikrins Didžiojo žiuri prizo laureatą “Pabaisos iš laukinių pietų”). 2010 m. Kanuose debiutavęs amerikietis Lee Danielsas (jo “Meilutę” turėtų prisiminti ir “Kino pavasario” žiūrovai) šiemet sulaukė paaukštinimo iki pagrindinės konkursinės programos su drama “Laikraštininkas”, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka jaunasis talentas Zacas Efronas ir populiarioji Nicole Kidman. Festivalio meno vadovas intriguoja, kad po šio seanso žmonės kalbės apie australų kilmės įžymybę ne kaip apie Žvaigždę, bet kaip apie Aktorę.
Savo ruožtu N.Kidman mėgins įtikinti žiūrovus ir rinktis simpatijų balsus dar vienu sudėtingu vaidmeniu: ne konkursinėje programoje suplanuotoje 2 val. 34 min. trukmės biografinėje dramoje “Hemingvėjus ir Gelhorn” apie rašytojo Ernesto Hemingway’aus ir žurnalistės Marthos Gellhorn meilės romaną Antrojo pasaulinio karo įkarštyje.
Dar vienas Sandanso absolventas Jeffas Nicholsas pernai triumfavo Kanų “Kino kritikų savaitėje” su psichologine drama “Slėptuvė”, o šiemet jau varžysis pagrindiniame konkurse savo vos per penkis mėnesius nufilmuota ir užbaigta drama “Mudas” apie ieškomo bėglio ir žudiko draugystę su dvejais keturiolikmečiais paaugliais. Pagrindinį vaidmenį atlikęs Matthew McConaughey (jis taip pat įkūnija svarbų personažą ir “Laikraštininke”) neoficialiai laikomas realiu favoritu tarp pretendentų į geriausio aktoriaus titulą, bet išankstinės prognozės Kanuose dažnai nepasiteisina.

Lietuviai… su Latvijos vėliava
Žinoma, kad lietuviški filmai bandė laimę atrankoje, bet niekam nepavyko gauti išsvajoto kvietimo į Prancūzijos Rivjeros kurortą, tad teks tenkintis komerciniais seansais Kanų mugėje, kurioje galioja kitos taisyklės. Antrus metus iš eilės Lietuva Kanų mugėje įsirengs nacionalinių filmų sklaidos stendą.
Mūsų šalis buvo gavusi aukso puodo vertės siūlymą mažos šalies koprodiuserės teisėmis investuoti į Sergejaus Loznicos dramą “Rūke”, tačiau sensacingai nepasinaudojo dažnai nepasitaikančia galimybe ir neskyrė prašytų 150 tūkst. eurų, kuriuos garsiajam dokumentinių filmų autoriui surado Latvija. Dabar mūsų kaimynai gali aukštai iškelti galvas ir didžiuotis: jie minimi trečiuoju numeriu po Vokietijos ir Rusijos, nes S.Loznica užsitikrino antrą “Auksinės palmės šakelės” nominaciją per pastaruosius trejus metus.
Apmaudu, nes juodosios intrigos mūsų kino pramonėje užkirto kelią Lietuvai oficialiai sudalyvauti Kanų festivalio pagrindiniame konkurse. S.Loznica planavo kūrybinę stovyklą įrengti netoli Zarasų ir didžiąją dalį medžiagos nufilmuoti Lietuvoje, bet pasikeitus aplinkybėms buvo priverstas persikelti į Latviją. Vis dėlto režisierius neatsisakė lietuvių gamybininkų paslaugų, nes filmo montažą Vokietijoje atliko Danielius Kokanauskis, o garso postprodukcija buvo daroma Vilniuje, Šarūno Barto studijoje “Kinema”, su garso režisieriumi Vladimiru Golovnickiu ir garso operatoriumi Sigitu Motoru.

Edvinas Pukšta