"Veido" archyvas

Žiema jau ritasi į pabaigą, kartais galima (kai labai nori) užuosti pavasarį, tik ne viena turbūt esame pajutusios, kad kaip tik artėjant pavasariui orų permainos ne tik smarkiai veikia nuotaiką, bet ir vargina fiziškai.

Kai dėl visko kaltas oras

Skundžiamasi, kad oras slegia, kad dėl jo smegenys tarsi apsitraukia rūku, keičiantis orams kai kurie žmonės net vaikšto svirduliuodami, prastai miega, būna dirglūs, jiems sunku susikaupti. Tos, kurios ir taip netrykšta puikia sveikata, dabar pajunta turinčios dar daugiau bėdų: ima skaudėti seni randai, maudžia sąnarius, atsinaujina širdies veiklos sutrikimai… Už visa tai galime kaltinti vienas kitą vejančius ciklonus ir anticiklonus.

Ilgi ir tamsūs žiemos mėnesiai, kai kur kas rečiau kvėpuojame grynu oru, sunaudojo beveik visas mūsų atsargas, kurių reikia, kad būtume atsparios ir prisitaikytume prie orų permainų. Jos moterų gyvenimą apsunkina labiau nei vyrų, o miestiečiai joms jautresni labiau nei kaimo gyventojai.

Išryškėja silpniausios vietos

Mūsų organizmas, tiesą sakant, puikiausiai prisitaikantis netgi ekstremalioms orų permainoms. Mumyse veikia visa subtiliai suderintų reguliavimo mechanizmų sistema, atitinkamai padidinanti ar sumažinanti kūno temperatūrą, pagreitinanti ar sulėtinanti kraujotaką, hormonų gamybą, imuninės gynybos aktyvumą ir t.t. Jautrių orams žmonių šis valdymas nepakankamai greitas arba kitaip sutrikęs, todėl nepajėgia deramai sureaguoti į orų permainą, o ypač – į staigią. Organizme tūnančios ligos arba ir nedidelis, bet nuolat patiriamas stresas gali taip nualinti, kad orų permainos sukels rimtų sutrikimų. Dažniausiai sustreikuoja nervai, kraujotaka, kaulai ar kurio nors organo veikla.

Ko trūksta?

Net ir sveikiausiems pavasarėjant pritrūksta vitaminų, mineralinių medžiagų ar mikroelementų, reikalingų organizmui atsigauti. Žiemą, kai maža saulės, vaisiai, daržovės, net kiaušiniai ir pieno produktai yra ne tokie vertingi. O organizmui reikia plačios jų paletės ląstelių šiukšlėms pašalinti ir “pasiremontuoti”, kad nesulėtėtų visų reikalingų hormonų gamyba, o smegenyse pakaktų žvalinamųjų siųstuvų – ląstelių signalus perduodančių medžiagų.

Elementaru, bet padeda!

Žinoma, galima laukti, kol organizmas pats prisitaikys prie orų. Tačiau geresne savijauta galite pasirūpinti ir pati.

Nepamirškite skysčių! Valgykite skystų sriubų, gerkite vandens, sulčių, arbatos – organizmui reikia vandens, kad visos funkcijos, taip pat ir smegenys, “tiksėtų” taip, kaip reikia.

Mini mankšta iš ryto. Orų permainos ypač kamuoja žemą kraujospūdį turinčius žmones. Jau ir šiaip jie rytais sunkiai išsijudina, o dieną energija ir atsparumas juos irgi greit apleidžia.

Ne tik jiems pravartu rytais atsikėlus suaktyvinti kraujotaką. Gulėdama lovoje porą minučių energingai pamataruokite kojomis – paminkite dviratį. Tada atsikelkite ir prie lovos (idealu, jei langas būtų praviras) padarykite 20 pritūpimų (galima ir daugiau). Tokio kraujotakos “užsukimo” naudą jausite visą dieną.

Ko iš orų tikėtis

• Žemas slėgis blogiau nei aukštas. Jautrumo orams simptomai dažniausi tuomet, kai artėja arba traukiasi žemo slėgio zona – ciklonas. Prieš save jis dažniausiai stumia tvankaus ir drėgno oro masę, o paskui ją staiga keičia sausesnis ir šaltesnis, užtat gaivesnis oras. Ciklonai negaili nemalonių kaprizų – audrų, vėjo gūsių, kritulių. Užtat atėjus anticiklonui – aukšto slėgio zonai, aukštyn šauna ir savijautos rodikliai.

• Atslenkant šiltai oro masei ištinka širdies infarktas, migrenos priepuoliai, prasideda depresija, vadinamieji fantominiai (amputuotų galūnių) skausmai.

• Judant žemo slėgio sričiai (ciklonui) padažnėja galvos skausmai ir astmos simptomai.

• Orams atšalus pablogėja aukštą kraujospūdį turinčių žmonių savijauta, nes šaltyje kraujagyslės traukiasi, todėl kraujospūdis didėja.

• Atšilus orams ima prasčiau jaustis žmonės, turintys žemą kraujospūdį, mat šilumoje kraujagyslės plečiasi, o spaudimas krinta dar labiau nei paprastai.

Užbėkime orams už akių

Jei geriate vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, vertėtų pasitarti su gydytoju, kaip sumažinti vaistų dozę atėjus karščiams ar vykstant atostogauti į šiltuosius kraštus. Mat tikėtina, kad karštyje spaudimas ir savaime sumažės.

Jei streikuoja širdies veikla, stojus šalčiams reikėtų vengti rimtesnių fizinių krūvių, pavyzdžiui, nekasti sniego. Antraip šaltis gali sukelti krūtinės anginą.

Jautrumas orams – vertingas signalas

Orų sukelti simptomai – tai ir galimybė pajusti prasidedančius funkcinius organizmo sutrikimus, ir užkirsti kelią, kad jie nesuvešėtų. Taigi įsiklausykite į pavojaus signalą, kad gydytojas paskirtų jums reikiamus tyrimus.

Jei išties esate labai jautri orams, pravartu ilgesnį laiką vesti simptomų dienoraštį, kuriame tiksliai užrašytumėte, kokią dieną, kuriuo paros metu kokių nusiskundimų turėjote, ar jie buvo prieš valgį, ar po valgio, kokius vaistus vartojote, kiek miegojote… Ir, žinoma, kuo tiksliau užfiksuoti orus tuo metu. Tokie užrašai geram gydytojui gali labai palengvinti nustatyti tikslią diagnozę.