Vladimiro Putino aplinkos žmonės nevengia atvirų kalbų apie Rusijos valdžios ketinimus.

Pasikalbėjau su Vladimiru Lukinu – Vladimiro Putino komandoje jis padoriausias. Tai jis šį vasarį nepasirašė taikos susitarimo tarp Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos, nes laikė jį neįgyvendinamu.

Todėl vietoj mano svarstymų, kurie ir šiaip visiems žinomi, šiandien bus iš esmės tiesioginis atpasakojimas. Su mumis buvo dar vienas žmogus, mūsų bendras draugas, artimas man ir Lukinui. Todėl manau, kad Lukinas visai nuoširdžiai kalbėjo apie tai, ką žino ir supranta: „Niekam Kremliuje nereikalingos nei DNR, nei LNR, nei Novorosija (DNR – „Donecko liaudies respublika“, LNR – „Luhansko liaudies respublika“ – red.). Tai yra tiek nereikalingos, kad Strelkovą ir Borodajų pašalino būtent todėl, kad jie kažkuriuo momentu patikėjo atsiskyrimo nuo Ukrainos galimybe ir ėmė judėti netinkama kryptimi. Gauti Donbasą ir prarasti Ukrainą – pralaimėjimas Kremliui. Tada apskritai nereikėjo pradėti. Retorika tų, kurie valdo ten (DNR, LNR – red.) neturėtų nieko klaidinti.“

Į mano klausimą, kaip jie ketina neprarasti Ukrainos, jeigu abipusės neapykantos įtampa tokia didelė, Lukinas atsakė: „O kaip prancūzai su anglais po Šimto metų karo susitaikė? O kaip rusai su vokiečiais?“

Jie mąsto apie ilgus laiko tarpus. Panašiai atsakyta į klausimą apie neigiamą viso pasaulio požiūrį, pasekmes Rusijai ir asmeniškai Putinui.

„Maratai, istorija – tai ne žmogaus gyvenimas, kada per 70 metų reikia viską suspėti. Šiandien vienaip vertina, o po penkiasdešimt metų – jau kitaip. Kokia konstitucija? Niekas nesirengia žvalgytis į popierėlius, kada kuriama istorija“, – pasakė Lukinas.

Klausiu: „Tuomet, koks tikslas? Kodėl dabar įvesta kariuomenė? Kodėl „apvalinama“ kontroliuojama teritorija, jeigu tai neskirta būsimai DNR?“

Lukinas: „Užmiršk apie DNR ir LNR. Užduotis – paaiškinti Petro Porošenkai, kad jis negali nugalėti. Niekada. Manyk, kad kariuomenės neįvedėme. Tačiau įves lygiai tiek, kiek reikia, kad Porošenka suprastų ir sėstų prie derybų stalo su tais, dėl kurių nuspręs Putinas. Su žmonėmis, kurie visiškai paklūsta. Tie patys žmonės greta to sukurs dabartinių separatistų sparną Kijeve – gal jau kuria, aš nežinau.“

Pasak Lukino, ir Doneckas, ir Luhanskas pasiliks Ukrainos sudėtyje kaip garantija, kad šalis nestos į NATO. Federalizacijos reikalavimų esmė ta, kad referendumai dėl stojimo į vieną ar kitą bloką vyktų atskirai kiekviename regione, ir jeigu nors vienas prieš – šalis neįstos.

Jis įsitikinęs, kad asociacija su ES pati savaime netrukdo. Tačiau „sinchroniškos europeizacijos“ užduotis svarbi (turima omeny, kad Ukraina per daug neaplenktų Rusijos integruojantis į ES – red.). Visos kalbos apie vektoriaus pakeitimą – nesąmonė. „Integruotis niekur, išskyrus Europą, Rusija nenori ir nesiintegruos. Ir Putinas čia pirmasis europietis. Baracką Obamą – ignoruoti. Per daug ant jo „važiuoti“ taip pat negalima – kad nelaimėtų respublikonai. Reikia Hillary Clinton. O Europoje mes su niekuo nesusipykome“, – sako Lukinas.

Klausiu, kiek ilgai tai tęsis – Porošenkos lenkimas prie derybų.

„O mums nėra kur skubėti. Tai jam reikia skubėti, nes mergina su kasa jį suvalgys kaip mažą vaiką (kalbama apie Juliją Tymošenko – red.). Tai Porošenkai krėslas po užpakaliu svyla, o ne mums. Idealiu atveju viskas turi grįžti atgal – kaip buvo prie Janukovyčiaus, bet be Janukovyčiaus“, – atsakė Lukinas.

Klausiu, ar tai reiškia, kad žmonės žus visą laiką.

„Ne, dabar nežus. Visa tai dėl klaidingo ukrainiečių įsitikinimo, kad jie gali laimėti, – jie taip aktyviai vykdė antiteroristinę operaciją. Dabar, kai visiems aišku, kad jie nelaimės, įkarščio sumažės. Kažką vaizduos daugiausiai iki rinkimų. Apgaudinės elektoratą. Manyk, kad kariniu požiūriu aktyviausias etapas praėjo.“

Po šio susitikimo aš staiga supratau, kad mes jaudinamės dėl ukrainiečių, o jaudintis reikia dėl mūsų. Visiems akivaizdu, kad rusų kariškių pasirodymas Donbase reiškia, jog valdžia pažeidė konstituciją. Aišku ir tiems, kurie tai sveikina, ir tiems, kurie smerkia, svarbiausia – ir pačiai valdžiai aišku.

Savo ruožtu iš to seka, kad Putinas sieks amžinai išlikti valdžioje. Ir įpėdinis bus tas, kuris kartu su Putinu pažeidė konstituciją. Greičiausiai Sergejus Šoigu. Ir joks rinkiminis aktyvumas neturi prasmės. Jokios legalios partijos neturi prasmės. Ir jokiu taikiu būdu jie valdžios neatiduos. Vadinasi, mūsų kryžkelė – nepriklausomai nuo ~happy end’o~ Ukrainoje: arba amžinasis Putinas, arba kraujas aikštėse. Ojojoj.

Šaltinis: http://nvua.net/opinion/gelman/Voennyy-plan-Kremlya–9686.html