Du netikėti ministro Juozo Oleko paskyrimai karinės technikos pirkimą atiduoda į jam artimų arba kariuomenei visiškai atsitiktinių žmonių rankas.

Visuomenei suvokus Lietuvai kylančią karinę Rusijos grėsmę, valdantieji, tegu labai nenoromis, kone varu Prezidentės varomi, buvo priversti dar šiemet skirti papildomai per šimtą milijonų litų krašto apsaugai. Artimiausiais metais tos papildomos lėšos, kurių dauguma bus skiriama naujai ginkluotei įsigyti, pasieks milijardines sumas. Natūralu, kad matant tokį gynybai skiriamų lėšų didėjimą kilo visuomenės susirūpinimas: ar socialdemokratai, kuriems vadovaujant kartą jau buvo pripirkta brangių, bet krašto gynybai menkai naudingų minų medžioklės laivų ar šarvuotų sunkvežimių SISU, sugebės šiuos milijardus tinkamai panaudoti?

Deja, tenka pripažinti, kad skeptikai, burnojantys, esą papildomai gynybai skirti milijardai pavirs nuogvelbomis („otkatais“) sprendimus priimantiems politikams ar naujais SAAB‘ais generolų garažuose, turi pagrindo saviems įtarimams.

Spręskite patys. Už visus kariuomenės įsigijimus atsako du pareigūnai: KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, kuriuo skiriamas kariškis, ir KAM Įsigijimų departamento direktorius, kuriam vadovauja civilis. Šie du pareigūnai formuoja visą krašto apsaugos įsigijimų politiką, numato, kokio tipo ginkluotę reikia pirkti, vertina, ar apsimoka pirkti konkrečius jos modelius, sudarinėja kontraktus.

Pirmieji ministro Juozo Oleko sprendimai šiuo požiūriu nuteikė teigiamai. Ankstesnis KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brigados generolas Gintautas Zenkevičius buvo netikėtai išsiųstas į Briuselį kaip Lietuvos karinis atstovas prie NATO. Kadangi į šias pareigas iš pradžių buvo numatytas brigados generolas Algis Vaičeliūnas, dėl kurio paskyrimo buvo pateikta atitinkama užklausa Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, akivaizdu, kad generolą G.Zenkevičių teko teleportuoti greituoju būdu, nes jo veikla pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus poste ėmė kelti itin daug abejonių, ypač dėl išryškėjusios meilės suomiškoms-lenkiškoms pėstininkų kovos mašinoms (PKM) „Rosomak“. Milijardinės vertės pėstininkų kovos mašinų sausumos pajėgoms konkursas, kaip dar prieš pusmetį buvo planuojama, faktiškai turėjo baigtis rugsėjo mėnesį, be jokių siūlomų mašinų natūrinių bandymų, iš esmės susipažinus tik su jų „popierinėmis“ charakteristikomis.

Kaip prieš porą savaičių teko išgirsti Karo akademijoje vykusiame seminare dėl PKM būtinumo Lietuvos kariuomenei, generolas G.Zenkevičius abejojo, ar mūsų specialistai apskritai pajėgūs surengti įvairių gamintojų siūlomų PKM lyginamuosius bandymus. Tačiau, generolą G.Zenkevičių išsiuntus į Briuselį, o pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus postą laikinai užėmus pulkininkui Romualdui Petkevičiui, požiūris į PKM įsigijimo projektą iš esmės pasikeitė. Projektas, kaip pareiškė vienas prie jo dirbantis specialistas, buvo “nunulintas”, tai yra nuspręsta vien tai, kad bus perkama kovos mašina, ir bus perkama ratinė PKM. Atsakingieji už ginkluotės pirkimą spaudžia KAM ir kariuomenės vadovybę, kad PKM būtų atrenkama ne pagal popierinius duomenis, o po normalaus favoritinių mašinų bandymo kitų metų lapkritį ar gruodį (kad būtų daug šlapio sniego ir purvo).

Praėjus porai savaičių po šio seminaro (jame dalyvavo visa KAM ir kariuomenės vadovybė, taip pat nepriklausomi ekspertai, įskaitant šio komentaro autorių) trenkė žinia – vietoj pulkininko R.Petkevičiaus KAM pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi skiriamas irgi pulkininkas (taigi ne laipsnis esmė) Darius Užkuraitis, iki tol ėjęs krašto apsaugos ministro J.Oleko padėjėjo pareigas. Nieko bloga apie pulkininką D.Užkuraitį girdėti neteko, tačiau kada milijardiniam projektui vadovauti staiga paskiriamas žmogus “ministrui iš saviškių”, tai jau rimtas pagrindas įtarti, kad ministras J.Olekas ketina asmeniškai diriguoti milijardiniam PKM pirkimo procesui. O mačius, kaip seminaro metu prieš J.Oleką tūpčiojo, jo puikius sprendimus gyrė ir ragino neklausyti, ką šneka apsišaukėliai ekspertai, vienas generolų, kuriam vadovaujant kariuomenei pripirkta brangių, bet menkai reikalingų dalykų, savo ruožtu kyla rimtas įtarimas, kad PKM pirkimo procedūrą bandoma grąžinti į senas neskaidrias vėžes.

Tarsi to būtų negana, tuo pačiu metu ministras J.Olekas nauja KAM įsigijimų direktore paskiria ponią Reginą Zasienę – moteriškę, lig tol dirbusią… Kauno Šilainių poliklinikos personalo vadove. Tiesa, iki vadovavimo Šilainių poliklinikos personalui ponia R.Zasienė kelerius metus vadovavo UAB „Swedspan Girių bizonas“, užsiimančiam medienos perdirbimu, tačiau, pasak buvusių kolegų, savininkams švedams nutarus sujungti kelias įmones, buvo atleista, nes „visiems įkyrėjo savo provincialumu, generolišku honoru ir pernelyg „lietuvišku“ vadovavimo būdu“. Dar anksčiau dirbo draudimo srityje, Kauno apskrities viršininko administracijoje, užsiėmė, kaip dauguma kauniečių, smulkiuoju verslu, dėstė mokykloje anglų kalbą, nesėkmingai bandė kandidatuoti į Seimą nuo Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos. Sprendžiant iš visko, tokia tipiška „kavianska“ poniutė.

Sakoma, R.Zasienė laimėjusi KAM skelbtą konkursą. Tačiau galva neišneša, kaip žmogus, niekada gyvenime neturėjęs nieko bendra su kariniais pirkimais, gali laimėti konkursą į postą, kuriame teks, cituoju funkcijas: „Analizuoti didžiausių pagal vertę KAS įsigijimų projektų įgyvendinimo alternatyvas, be kita ko, ir numatomų įsigijimų ekonomiškumą, prekių įperkamumą, įsigijimo objekto gyvavimo ciklo išlaidas, kokybės lygio užtikrinimą ir panašiai; Dalyvauti sudarant didžiausių pagal vertę KAS įsigijimų projektų vertinimo planus, nustatant sprendimų priėmimo kriterijus; Inicijuoti įsigijimo strategijų, susijusių su didžiausiais pagal vertę KAS įsigijimų projektais, formavimą ir koordinuoti šias strategijas nustatančių dokumentų rengimą.“ Nebent į atrankos komisiją kažkas būtų paskambinęs ir balsu, panašiu į ministro, pasakęs: „Ponia Regina konkursą turi laimėti.“

Viena, kas ramina, – dabar nebe tie laikai, kai krašto apsaugos ministras lengva ranka galėdavo palaiminti šimtus milijonų kainuojančius pirkinius ir niekas į tai nekreipdavo dėmesio. Dabar už kiekvieną pirkimą teks aiškintis visuomenei, nes Ivanas prie vartų.