Neeilinis sunkmetis ir nuosmukis išgrynino, kokių savybių reikia sėkmingai dirbančiam vadovui. O “Veidas” įvertino, kurių vadovų karjeros kreivė šiais metais kilo į viršų, kurių smigo žemyn.

“Veidas”, konsultuodamasis su karjeros specialistais, sudarė per metus didžiausią karjeros šuolį padariusių ir didžiausią karjeros nuosmukį patyrusių vadovų dešimtukus. Priešingai nei prieš trejus–penkerius metus, šiemet daugiau būta ne karjeros šuolių, bet nuopuolių. Štai dviejų valstybinių įmonių – “Lietuvos pašto” ir “Vilniaus vandenų” vadovai pareigas prarado patekę į teisėtvarkos akiratį ir įtarti finansiniais nusikaltimais. Šiuo metu bankrutuojančių oro linijų “Star1″ direktorius Martynas Laivys naujai įmonei vadovavo vos pusantrų metų ir apvylė 16 tūkst. bilietus įsigijusių, bet niekur neišskridusių klientų.

Neigiamus pokyčius stebėjome ir ekonominio pakilimo metais Lietuvoje susiformavusios “auksinės” samdomų vadovų kartos karjeroje. Gerovės laikais jie sparčiai kildavo karjeros laiptais, kol pasiekdavo aukščiausią laiptelį – stambios tarptautinės kompanijos Lietuvoje ar Baltijos šalyse vadovo postą. Bet atslinkus krizei atsitiko priešingas dalykas – prasidėjo nuopuolių banga.

Štilis šių vadovų karjeroje vyrauja ir šiais metais – jie ėmėsi vadovauti mažesnėms įmonėms, tačiau naujose darbovietėse ilgai neužsibūdavo. Tarkime, buvęs bendrovių “PZU Lietuva”, RST, “Leo LT” direktorius Gintautas Mažeika ir buvęs “Carlsberg Baltic” prezidentas Tomas Kučinskas šiemet stojo prie lietuviško kapitalo bendrovių vairo, tačiau šias pareigas ėjo vos keletą mėnesių. Po penkių mėnesių “Litagros prekybą” palikęs T.Kučinskas “Veidui” tvirtino, kad šiuo metu jokių įdomių planų neturi, o “Lietuvos rytui” trumpai pavadovavęs G.Mažeika teigė svarstantis įvairias idėjas, tarp jų – ir nuosavo verslo.

Dar kelių žinomų vadovų karjeros kreivė taip pat pakrypo žemyn: buvęs SEB banko valdybos pirmininkas Audrius Žiugžda dabar patarinėja “Teo LT” geneneraliniam direktoriui, o “Kalnapilio-Tauro grupės” vadovo pareigų netekusio Valdo Tekoriaus karjeros keliai, trumpam pasukę į “Fly Technics”, galiausiai jį atvedė į “Amazing CILI Invest” valdybos pirmininko postą. Tad kas nutiko?

Paklaustas apie įtakingų samdomų vadovų karjeros štilį, G.Mažeika “Veidui” tvirtino, kad susidėjo daug veiksnių. “Ekonominė krizė lėmė, kad nėra judesių rinkoje, neateina naujų užsienio investuotojų. Patys vadovai tapo atsargesni, labiau laikosi esamų pozicijų. Krizė visus privertė susimąstyti, peržiūrėti savo vertybes, elgesį patekus į įvairias situacijas. Galbūt mes nerandame savo tikrosios vietos? Bet aš labai gerai jaučiuosi – šis laikotarpis toks, kai reikia pasitarti su savimi, viską apmąstyti”, – tvirtina G.Mažeika.

Iš tiesų, per trumpą laiką didžiulį karjeros šuolį padarę vadovai susidūrė su mažos rinkos ribotumu. “Per greita, per staigi karjera mažoje rinkoje, o ką daryti toliau? Kiek čia turime pasiūlymų vadovauti visose Baltijos šalyse veikiančioms įmonėms?” – primena vadovų paieškos kompanijos “Pedersen & Partners” aukščiausios vadovų grandies paieškos projektų vadovė Jurgita Baltramiejūnienė.

Nesulaukę pasiūlymų iš tarptautinių kompanijų, žinomi vadovai rinkosi lietuviškas įmones, tačiau čia pritapti jiems buvo nelengva. “Tarptautinėse įmonėse yra per dešimtmečius susiformavusios darbo metodikos, praktikos. Vadovauti tokioms įmonėms gerokai paprasčiau – tereikia stebėti, kad nenukryptum nuo geriausios praktikos, ir pritaikyti sistemą prie vietinės rinkos poreikių. Tuo tarpu Lietuvos kapitalo įmonės dažnai vis dar tebėra kūrimosi ar brendimo stadijos”, – mano vadovų ir specialistų paieška užsiimančios bendrovės “Search Group” vadovas Šarūnas Dyburis.

Patyrusių vadovų ieško nemalonioms užduotims

Kodėl šie žinomiausi Lietuvoje aukščiausio lygio vadovai sunkmečiu, anot G.Mažeikos, neranda savo vietos, karjeros ekspertai vardija ir daugiau priežasčių. “Šie vadovai paprasčiausiai nemoka efektyviai dirbti. Ekonominio pakilimo metais jų veiklos efektyvumas buvo grįstas ne jų išskirtiniais gebėjimais vadovauti, bet jų gebėjimu didinti savo vadovaujamų įmonių veiklos apimtis, patenkinant didėjantį vartojimą. Kitaip tariant, jų geros veiklos rezultatai – klientų nuopelnas”, – vieną iš galimų priežasčių mini “Personalo valdymo inovacijų” direktorė Lina Čirvinskaitė.

Jai pritaria ir Š.Dyburis. Jo nuomone, šie vadovai karjerą darė ne dėl to, kad buvo labai geri, bet dėl to, kad nebuvo geresnių. “Iš planinės rinkos perėjome į rinkos ekonomiką ir buvo toks vadovų vakuumas, kad rinka juos tiesiog traukė. Dabartinių trisdešimtmečių ir jaunesnių vadovų karta turi daug daugiau šansų pasiekti didesnių rezultatų, nes tarp jų gerokai didesnė konkurencija”, – mano specialistas.

O samdomų vadovų blaškymąsi, kai jie įmones keičia vieną po kitos, galima sieti ir su stebimu akcininkų poreikiu pasamdyti patyrusį vadovą konkrečioms užduotims atlikti. “Ekonominio nuosmukio laikotarpiu susimažinusios stambios įmonės ieško asmenų, kurie organizacijose normalizuotų greitai pasikeitusią padėtį. Didelę patirtį turintys vadovai kviečiami imtis ne ilgalaikės organizacijos strategijos vykdymo, o įmonės veiklos pritaikymo prie esamos ekonominės padėties”, – dėsto personalo paieško ir atrankos bendrovės “Indigroup” direktorius Karolis Blaževičius.
Manoma, kad būtent tokiam darbui “Lietuvos rytas” pasikvietė G.Mažeiką – padaryti nemalonių, bet neišvengiamų sprendimų.

Per uraganą ir kalakutai skraido

Pasikeitusi ekonominė padėtis reikalauja ir visai kitokių vadovų įgūdžių. L.Čirvinskaitė įžvelgia kardinalų įmonių valdymo skirtumą: šiuo metu vadovai šalinami dėl nesugebėjimo efektyvinti veiklos – didinti veiklos apimčių iš per pastaruosius dvejus metus sumažintų išteklių, o 2007–2008 m. postus jie prarasdavo dėl nesugebėjimo suvaldyti didėjančių veiklos apimčių.

“Per uraganą ir kalakutai skraido, tačiau esant štiliui, kai reikia skristi savo jėgomis, būtinos visai kitokios savybės, – priduria “Search Group” vadovas Š.Dyburis. – Pagrindinis skirtumas – neužtenka nupiešti šviesaus rytojaus, įmonės tikisi ir ieško vadovų, kurie pasiektais rezultatais ankstesnėse darbovietėse būtų įrodę savo potencialą ir galimybes. Iš vadovų taip pat reikalaujama ne naujos krypties, bet stabilaus esamo verslo tęstinumo ir apskaičiuoto augimo su įvertinta rizika”.

Kad augimo laikotarpiu buvo paprasčiau, sutinka ir G.Mažeika: “Tada vadovui reikėjo kitokių savybių: nuteikti komandą, uždegti dideliems tikslams, augimui. Mes gyvenome iliuzijų pasaulyje, o dabar reikia matyti realią padėtį ir nebijoti priimti sudėtingų ir nelabai populiarių sprendimų”.

Beje, pernai ir užpernai stebėta tendencija, kad akcininkai atleisdavo samdomus vadovus ir patys grįždavo prie įmonės vairo, nurimo. Šiuo metu karjeros specialistai stebi tik natūralią vadovų kaitą. Kita vertus, L.Čirvinskaitė atkreipė dėmesį, kad įmonės dažniau ieško jaunų, “nebrangių” vadovų, kad ir mažiau patyrusių, bet lanksčių, kūrybingų ir sugebančių greitai įsisavinti naujoves.

“Dabartinių keturiasdešimtmečių vadovų padėtis bus labai sudėtinga – jiems bus morališkai sunku grįžti prie žemesnių pareigų ar mažesnių atlyginimų. Jiems bus sudėtinga rasti deramą darbo vietą”, – prognozuoja Š.Dyburis.

Siekia ir tarptautinės karjeros

Nors šiemet vadovai karjeros laiptais nelipo taip sparčiai, kaip ekonominio pakilimo metais, vis dėlto keletą įkvepiančių pavyzdžių matome. Bene ryškiausią karjerą šiais metais padarė buvęs “Philip Morris Baltic” generalinis direktorius Mindaugas Trumpaitis, išvykęs siekti tarptautinės karjeros: jis tapo “Philip Morris Mexico” generaliniu direktoriumi Meksikai ir Ekvadorui. Lietuvio vadovo atsakomybė smarkiai išsiplėtė – penkiems šimtams darbuotojų Baltijos šalyse vadovavęs M.Trumpaitis šiuo metu diriguoja jau 2600 darbuotojų būriui. Tarptautinę karjerą taip pat pasirinko Lietuvos biotechnologijų bendrovės “Sicor Biotech” finansų direktorius Tomas Bubinas, dabar dirbantis JAV, įmonės akcininkės “Teva Biopharmaceuticals USA” būstinėje, vyresniuoju finansų ir operacinių išteklių direktoriumi.

Į šio sąrašo viršūnę pateko ir Vygintas Bubnys, kuris šiemet iš “DnB Nord” valdybos pirmininko pavaduotojo pareigų pakilo aukščiau ir tapo banko valdybos pirmininku bei prezidentu. O buvęs “15 minučių” generalinis direktorius Tomas Balžekas vietos šiame sąraše nusipelno dėl to, kad sukūręs ir sėkmingai pardavęs verslą įsitvirtino leidinį nupirkusioje kompanijoje, – tapo “Schibsted Baltics AS” valdybos nariu. Karjeros specialistų vertinimu, tai retas atvejis, kai buvęs įmonės vadovas įsitvirtina naujų akcininkų pagrindinėj įmonėje.

Beje, sunkmečiu į duobę įkritusią bendrovę sugebėję ištraukti vadovai neabejotinai pasikels savo, kaip vadovų, vertę. Karjeros specialistai tarp tokių minėjo “Snaigės” vadovą Gediminą Čeiką bei “Alitos” generalinį direktorių Paulių Kibišą – šie vadovai, kurių įmonės išgyvena didžiulius sukrėtimus, sėkmingai tvarkosi ir lipa iš krizės be jokios pagalbos.

“Tokių vadovų iš esmės nėra daug. Per ankstesnę krizę būta vadovų, kurie sėkmingai susitvarkė su užduotimis, bet daugelis turėjo tėtį ar mamą – pagrindinę įmonės būstinę Vokietijoje ar Suomijoje ir, jei labai reikėdavo, gaudavo pinigų. Šita krizė apnuogino visus – nėra kas tavimi pasirūpina, užduotys didelės, vietoj tėtės ir mamos stovi griežtas cerberis, kuris nedaro nuolaidų”, – apibendrina J.Baltramiejūnienė.