„Brexit“, arba Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, prašyte prašosi dviejų nuvalkiotų palyginimų.

Arūnas Brazauskas

Pirmasis – „Titanikas“ su ledkalnio pramuštu šonu. Palyginimas adekvatus tuo požiūriu, kad nuo smūgio iki laivo žūties praėjo gerokai laiko, ir nemažai keleivių išsigelbėjo. Tačiau „Titaniko“ atveju žmonės negalėjo užtaisyti skylės, o pasaulio ateitis po „Brexit“ priklauso nuo politikų – jų valioje kamšyti skyles ir daryti naujas.

Kitam palyginimui tinka istorinė sąvoka „liepos krizė“. Išties daug kas pasaulyje spręsis 2016 m. liepos mėnesį. Tačiau toji „liepos krizė“, kuri pateko į vadovėlius, rutuliojosi 1914 m. ir prasidėjo nuo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio nužudymo Sarajeve. Pritempti šį palyginimą prie „Brexit“ galima tiktai tuo atžvilgiu, kad ir tada, ir dabar tolesnė įvykių raida priklauso nuo žmonių. Šūvis – ne fatališkas ledkalnio smūgis. Tada darytos didžiulės diplomatinės pastangos, kad būtų išvengta karo, tačiau gerais norais pasirodė grįstas pragaras.

Vasara žemyne, regis, bus karšta.

„Brexit“ ypatingas tuo, kad joks karas, netgi pilietinis, kol kas į darbotvarkę neįtrauktas. Tačiau darbotvarkė tarsi sulieta rašalu. Reikia kurti ateitį, tačiau ką kurti – mažai kam aišku. Vokietija, ekonomiškai galingiausia ES valstybė, kalba tarsi dviem balsais. Užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris paragino Jungtinę Karalystę (JK) nedelsiant pradėti išstojimo procedūrą. O kanclerė Angela Merkel linkusi neskubėti. Toks „daugiabalsiškumas“ gali būti ir diplomatijos triukas, kuriuo brėžiamos komunikacijos ribos, bet gali išreikšti ir rimtus požiūrių skirtumus. Yra norinčių išstojimą iš ES padaryti skausmingą JK, juolab kad didžiumai ES lyderių britų rinkėjų sprendimas buvo netikėtas tarsi spjūvis. Todėl ir atsakas ne itin meilus. Kita vertus, yra besitikinčių, kad JK viena ar kita forma išsaugos glaudžius ryšius su ES, gal net išstojimo derybos nebus pradėtos.

Pranešti apie ketinimą išstoti turi JK parlamentas – pageidautina esant veiksniai vyriausybei. Premjeras Davidas Cameronas pareiškė atsistatydinsiąs, tačiau jo įpėdinį dar turi išrinkti Konservatorių partija. D.Cameroną iš pradžių nurodė datą – derybos prasidėsiančios iki spalio, kada bus suformuota nauja JK vyriausybė. Vėliau jis paankstino laiką – iki rugsėjo pradžios.

Kyla didelių abejonių, ar „Brexit“ šalininkai tikėjosi laimėti. Prieš birželio 23-iosios referendumą jie bandė apsidrausti: kėlė reikalavimą, kad „Brexit“ priešininkų pergalės atveju reikėtų dar vieno referendumo, jeigu ateis mažiau nei 75 proc. rinkėjų ir kuriuo nors klausimu pasisakys mažiau nei 60 balsavusiųjų. Būtent tokius reikalavimus dabar galima pritaikyti įvykusiam referendumui ir reikalauti pakartotinio.

Vykstant agitacijai tiek už, tiek prieš „Brexit“ nevengta dumti akių. Antai „Brexit“ šalininkai šaukė, kad narystė ES britams kainuoja po 350 mln. svarų per savaitę – tiek sumokama į ES biudžetą. Tačiau kadangi dalis lėšų grįžta, realios įmokos yra 160 mln. svarų, ir apie tai buvo tylima. Pasilikimo ES šalininkai gąsdino, kad dėl „Brexit“ kiekvienas JK namų ūkis iki 2030 m. praras 4300 svarų. Ekonomistai mano, kad skaičiai nepagrįstai padidinti.

2016-ųjų liepos krizė gali tęstis ir iki rugsėjo. JK turės įveikti Konservatorių ir Leiboristų partijų krizes – išsiaiškinti, kas kam vadovauja. Parlamentas turės pritarti arba ne referendumo rezultatams – beje, šis referendumas nėra juridiškai įpareigojantis. Neatmestina pakartotinio referendumo galimybė. Škotija, Šiaurės Airija, Gibraltaras norėtų pasilikti ES. Kaip tai padaryti?

O ES teks traukti savo įvaizdį iš balos, į kurią jį dar giliau įmurkdė JK apsisprendimas. Vasara žemyne, regis, bus karšta.