Praėjusią savaitę Baltijos šalių padangės sargybą iš amerikiečių perėmė vokiečių pilotai iš 71-ojo naikintuvų pulko “Richthoffen”. Įvykis, galima sakyti, rutininis – Baltijos oro erdvės policijos užduotis pasikeisdami NATO valstybių pilotai vykdo jau septynerius metus, nuo pat Lietuvos įstojimo į Aljansą dienos. Tikriausiai ir šis oro sargybos pasikeitimas būtų atkreipęs nebent aviacijos mėgėjų ir kariškių dėmesį, jei ne viena mažytė, bet netikėta smulkmena – misijos emblema.

Čia reikia paaiškinti, kad Baltijos oro policijos misija savo atskiro ženklo neturi – kiekvienai misijai joje dalyvaujanti eskadrilė susikuria savo emblemą. Kelias tokias ankstesnių misijų metu naudotas emblemas turi ir “Richthoffen” pulkas. Visos skirtingos ir kartu panašios – visiškai neutralios, papuoštos valstybių vėliavomis ir lėktuvų atvaizdais. Išskyrus dabartinę. Joje pavaizduotas naikintuvas F4F “Phantom” (kuriais skraido vokiečių pilotai), atakuojantis į Baltijos šalis naguotas letenas tiesiančią mešką. Kadangi meška savo kontūrais atkartoja šiaurės vakarų Rusijos dalį, nereikia ilgai sukti galvos, nuo ko Baltijos šalis ketina ginti Vokietijos karo lakūnai.

Sakysit – o kas čia tokio? Negi neaišku, koks nuo pat pradžių yra Baltijos oro policijos tikslas? Bet reikalas tas, kad lig šiol buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, jog vokiečiai, kurių visa ligšiolinė politika Rusijos atžvilgiu buvo paremta principu “gink Dieve, nesupykdyti”, kurie dar visai neseniai priešinosi Baltijos šalių reikalavimui NATO parengti joms gynybos planus, nes “Rusijos grėsmės nėra”, taip atvirai dėstytų savo požiūrį į tarsi strateginę NATO partnerę. Ne veltui Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas, pamatęs tą tarsi nekaltą emblemą, iš karto ėmė urgzti ir grasinti po stačiatikių Kalėdų “kažką papurtyti už atlapų”.

Iš tiesų bus įdomu pažiūrėti, kokia bus vokiečių reakcija į D.Rogozino demaršą, kuris, žinant šio veikėjo įpročius, bus triukšmingas, įžūlus ir grasinantis. Kalbėti už vokiečius sunku, bet labai tikėtina, kad rusų šį kartą lauks netikėtumas – Vokietija keičiasi. Dar pernai su triukšmu lėkė Afganistane tarnaujančių vokiečių karių galvos už ant vieno šarvuočio nupieštą stilizuotą vermachto “Afrika korps” palmę, o dabar jau niekas nebereaguoja į vokiečio parašiutininko petį puošiančią emblemą “Aš esu kiaulieną valgantis kryžiuotis”.

Dar pernai birželį atsistatydino Vokietijos prezidentas Horstas Koeheris, nes apie misiją Afganistane drįso pasakyti, kad nuo eksporto priklausančiai šaliai kartais tenka ginti savo interesus su ginklu rankoje. O prieš Kalėdas karius Afganistane aplankiusi Angela Merkel atvirai dėstė, kad vokiečiai čia kariauja, o ne taikdaryste užsiima. Nors dar užpernai Vokietijos politikai su pasibaisėjimu atmetė kariškių siūlymą apdovanoti kai kuriuos Afganistano veteranus Geležiniu kryžiumi, mat toks apdovanojimas įvedamas tik karo metu.

Matydami, kaip sparčiai dingsta apsimestinis vokiečių požiūris į aplinkinį pasaulį pro rožinius akinius, galime ir mes miegoti ramiau. Kartais paprasta karo lakūnų sukurta misijos emblema saugo daug patikimiau, nei visų šešių “fantomų” nešamos raketos.