Lietuvoje rūko maždaug milijonas gyventojų – iš jų apie 500 tūkst. ilgainiui mirs dėl rūkymo.

Vilnietės Jolantos Mikšienės sūnus septyniolikmetis Mykolas rūkyti pradėjo sulaukęs vos dvylikos. Motina prisimena, kaip kartą vyras pranešė užtikęs sūnų traukiantį dūmą jų namų svetainėje. J.Mikšienė iš pradžių negalėjo patikėti, kad jų dvylikametis rūko. Tėvai buvo priblokšti, tačiau bet kokios pastangos drausti paaugliui rūkyti, pamokslavimai apie rūkymo žalą bei bausmės (žinodami, kad sūnus nepakenčia šviežiai spaustų želmenų sulčių, kaip bausmę tėvai versdavo gerti šias daug vitaminų turinčias sultis) naudos nedavė – Mykolas rūkyti nesiliovė ir rūko iki šiol.
„Galiausiai mes nuleidome rankas, nes supratau, kad iš pat pradžių padarėme klaidų ir dabar jau nieko nebepakeisime“, – skėsteli rankomis J.Mikšienė. Mykolo tėvai pajuto neturintys pakankamai argumentų, kurie įtikintų puikiai besimokantį sūnų atsisakyti cigarečių, nes patys daugybę metų jo akivaizdoje rūkė. J.Mikšienės vyras jau daugiau nei dvidešimt metų kasdien surūko po pakelį cigarečių, daug metų rūkė ir ji pati, tiesa, pastaruoju metu moteris sako dūmą patraukianti tik retsykiais.
„Taip, rūkyti blogai, rūkymas žudo. Bet tėvai vis tiek rūko ir žudosi… Ir vaikas, būdamas namie, nuolat mato tokį vaizdą. Bandėme sakyti, kad jam rūkyti ypač žalinga, nes jo organai dar bręsta, bet ir tai nepadėjo. Na, o veidmainiauti – meluoti, slėptis, nesirodyti prie vaikų, kad rūkome, irgi nematėme prasmės“, – pasakoja pašnekovė. Pilnametystės greit sulauksiantis Mykolas šiandien jau gali rūkyti prie tėvų neslapukaudamas. Tiesa, tėvai kartu su sūnumi nerūko, nors jų draugų šeimose ir tai nebėra tabu – nepilnamečiai traukia dūmą kartu su savo gimdytojais, šie jiems ir cigarečių nuperka, kad nereikėtų prašinėti vyresnių draugų.
Lietuva Europoje išsiskiria kaip šalis, kurios piliečiai pradeda rūkyti anksčiausiai. 44 proc. mergaičių ir 58 proc. berniukų Lietuvoje pirmą cigaretę surūko sulaukę vos trylikos ar dar jaunesni. Tarp vokiečių ir danų taip anksti rūkyti pabandančių vaikų yra daugiau nei dukart mažiau.
Lietuva pirmauja ir pagal rūkančių penkiolikmečių skaičių. Trečdalis tokio amžiaus berniukų ir penktadalis mergaičių Lietuvoje jau nebegali be cigarečių ir rūko reguliariai. Tai reiškia, kad Lietuvoje, nepaisant visų įrodymų, jog rūkymas kelia realią žalą sveikatai ir gerokai paankstina mirtį, auga nauja rūkančiųjų karta, kuri ateityje gali būti daug didesnė nei Vakarų šalyse. Visa tai yra nevaldomo cigarečių pardavimo nepilnamečiams ir rūkymo prevencijos, kuri Lietuvoje gerokai silpnesnė nei tabako pramonės rinkodara, pasekmė.

Plaučių vėžys – po 35 metų rūkymo

53 metų Jonavos gyventojui Algimantui Dirsei medikai neseniai pranešė šiurpią diagnozę: jis serga plaučių vėžiu. Vyras yra vienas iš 70 proc. rūkančiųjų, pradėjusių rūkyti dar paauglystėje. Nuo šešiolikos metų A.Dirsė, pagal profesiją šaltkalvis remontininkas, diena iš dienos traukė į plaučius tabako dūmą. Šiuo metu Kauno klinikose gydomo rūkaliaus gydytojai neabejoja: A.Dirsė plaučių vėžiu susirgo būtent dėl rūkymo. Tyrimais jau patvirtinta, kad apie 90 proc. plaučių vėžio atvejų vyrams sukelia rūkymas. Tai vienas pikčiausių vėžių, kurio diagnozę išgirdę ligoniai dažniausiai nebeišgyvena ilgiau nei porą metų. Rūkymo sukeltas plaučių vėžys Lietuvoje nužudo daugiausiai žmonių iš visų vėžio rūšių, pasiglemždamas po pusantro tūkstančio naujų aukų kasmet.
Anksčiau sveikata nesiskundusį, ne tik cigaretę patraukti, bet ir taurelę pakilnoti mėgdavusį A.Dirsę įvairios ligos pradėjo kamuoti maždaug prieš penkiolika metų. Susirgęs plaučių tuberkulioze ir meningitu, vyras net metus laiko pragulėjo ligoninėje Vilniuje. Ne vieną kartą A.Dirsė sirgo ir plaučių uždegimu. Kaip dabar aiškina medikai, visų ilgą laiką rūkančių žmonių imunitetas smarkiai nusilpsta, todėl ima kabintis įvairios ligos.
Atsigavęs po ligų pernai A.Dirsė sako jautęsis jau visai neblogai. Tačiau metams baigiantis netikėtai vėl pajuto silpnumą – nebegalėjo daryti jokio fizinio darbo, net sniego kieme nusikasti. Kiek vėliau pradėjo kosėti krauju. Susirūpinęs, kad galbūt tuberkuliozė vėl atsinaujino, A.Dirsė kreipėsi į medikus, tačiau jie rado ne tuberkuliozę, o plaučių vėžį.
A.Dirsės vėžys per toli pažengęs – operuoti jau per vėlu. Vienintelė galimybė vyrui pailginti gyvenimą yra chemoterapija, tad prieš keletą dienų jam pradėtas taikyti pirmasis chemoterapijos kursas. „Jaučiuosi normaliai, nieko nebijau. Klausiau gydytojų, kiek aš dar pragyvensiu, bet jie nieko nepasakė man“, – pasakodamas iš savo ligoninės palatos gūžteli pečiais A.Dirsė.
Apie 35 metus prarūkęs jonavietis kurį laiką buvo atsisakęs cigarečių tik kartą – kai gulėjo ligoninėje gydydamasis tuberkuliozę. „O kai grįžau iš ligoninės, vėl viskas prasidėjo iš naujo. Būdavo, nueini į žvejybą, o nekimba – iš tų nervų ir užsirūkai. Taip vėl įpratau parūkyti“, – prisimena jis. Dabar A.Dirsė vėl bando mesti rūkyti – gulėdamas Kauno klinikose surūko jau nebe visą pakelį, o tik porą cigarečių per dieną arba visai nė vienos, nors neslepia kiekvieną akimirką kovojantis su didžiuliu potraukiu vėl įtraukti to palaimingo, bet mirtinai nuodingo, dūmo.
A.Dirsė žinojo, kad rūkymas kenkia sveikatai, bet kaip ir daugelis rūkančiųjų nemanė, jog susirgs būtent jis. Be to, vyras vis dar abejoja, kad vėžys jo plaučius dabar graužia tik todėl, kad jis šitiek metų rūkė. „Visi sako, kad kenkia, ir visi rūko. Aš nežinau, o gal susirgau todėl, kad daug metų dirbau Jonavos „Achemos“ gamykloje kenksmingomis sąlygomis, gal tos cheminės medžiagos, patekusios į plaučius, irgi prisidėjo prie ligos. O gal visos priežastys kartu sudėjus“, – atsakymo neranda nuo plaučių vėžio kenčiantis A.Dirsė.
Nepaisant daugybės atliktų tyrimų, patvirtinusių rūkymo žalą, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse rūko maždaug trečdalis visuomenės. Visi rūkaliai yra girdėję įspėjimus, kad rūkydami jie trumpina savo gyvenimą, bet vis tiek rūko. Be to, kiekvienas iš jų, net ir prispaustas sunkiausių ligų, dar tebeturi abejonių, ar rūkymas tikrai yra toks žalingas.
Seimo narys Gediminas Kirkilas, rūkantis jau daugiau nei dvidešimt metų, kaip tipiškas rūkalius dėsto, kad sveikatai kenkia labai daug kas – net ir kvėpuoti užterštu Vilniaus oru. Per daugelį metų pypkė tapo socialdemokrato G.Kirkilo įvaizdžio dalimi. „Rūkymas man yra tam tikras ritualas. Mesti nemėginau, nes nenoriu, sveikatos problemų dėl to neturiu. O jei nuspręsčiau mesti, tai ir mesčiau. Aš bent jau sportuoju – žaidžiu tenisą, važinėju dviračiu ir taip sumažinu riziką“, – mano G.Kirkilas, nors medikai į tai sako, kad tokie politiko samprotavimai rūkymo žalos nė kiek nesumažina, o pamatęs savo plaučių rentgeno nuotrauką politikas veikiausiai šnekėtų jau nebe taip užtikrintai.
Apie trisdešimt metų rūkęs Seimo narys darbietis Kęstutis Daukšys antrino, jog gyventi mieste ir kvėpuoti užterštu oru yra taip pat kenksminga, kaip ir rūkyti cigaretes. „Norint gyventi sveikuoliškai reikėtų gyventi kaime, bet ten nėra darbo, – sako K.Daukšys. – Mano senelis iš dantų nepaleido cigaretės ir mirė sulaukęs 86-erių, o kiti nerūkė, bet mirė daug greičiau. Tad tai labai individualus dalykas.“ Kad ir kaip mėgintų pateisinti rūkančiuosius, pats K.Daukšys, ilgus metus vaikščiojęs nuo rūkymo pageltusiais pirštais ir dantimis, prieš kelerius metus vis dėlto metė rūkyti. Kodėl? „Ne dėl sveikatos – tiesiog nutariau, kad nebenoriu rūkyti, ir mečiau”, – tikina.
Tokius pasiteisinimus medikai įpratę girdėti ne tik iš politikų, bet iš visų rūkalių. Nė vienas jų nenori patikėti susirgęs būtent dėl rūkymo, dažnas tikina galintis mesti rūkyti kada tik panorėjęs ir beveik kiekvienas galvoja, jog mesti vis dėlto neverta, nes kvėpuoti užterštu oru ar valgyti sintetinių priedų prisotintą šiuolaikinį maistą yra ne mažiau kenksminga nei rūkyti.
Rodyti pirštu į ilgaamžius, kurie visą gyvenimą prarūkę sulaukia šimto metų, irgi įprastas dalykas. Tokiu pavyzdžiu dažnai prisimenama 86 metų televizijos režisierė Galina Dauguvietytė, rūkanti nuo septyniolikos metų ir kuo puikiausiai tebegyvenanti.
Tačiau mokslas šiandien griauna visus šiuos mitus ir pateikia visus atsakymus, kaip yra iš tiesų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.