Nustačius statinio defektus įstatyme apibrėžto statinio garantinio termino metu, priklausomai nuo tarp statybos dalyvių tarpusavyje sudarytų bei tarp pirkėjo ir nekilnojamojo daikto pardavėjo sudarytų sutarčių nuostatų, nekilnojamojo turto pirkėjas dėl nustatytų nekilnojamojo turto defektų, trūkumų turėtų kreiptis į statinio statybos užsakovą, statytoją. Tuo atveju, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas, sudarius rangos sutartį atsakomybė už pastatytą netinkamos kokybės statinį tenka rangovui.

Nustačius statinio defektus garantiniu laikotarpiu, statinio statytojas paprastai kreipiasi ar bent jau turėtų kreiptis į rangovą dėl nustatytų defektų ištaisymo per statytojo ir rangovo sutartą terminą arba per protingą terminą. Jeigu rangovas neištaiso statinio defektų per statybos dalyvių sutartą ar įstatymu nustatytą neatlygintino statinio trūkumų pašalinimo terminą, statinio statytojui tenka kreiptis į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti nustatytus statinio trūkumus. Beje, pastato statytojas taip pat gali trūkumus pašalinti savo lėšomis ir kreiptis į teismą dėl rangovo įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų pašalinimo išlaidas. Jei statytojas vengia įvykdyti ar netinkamai įvykdo savo pareigą kreiptis į rangovą dėl statinio trūkumų pašalinimo arba garantiniu laikotarpiu nustatytų statinio trūkumų nepašalina savo lėšomis, būsto pirkėjui pačiam belieka kreiptis į teismą.

O tuo atveju, kai statybos dalyviai (statytojas ar rangovas), būdami ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, bankrutuoja, konstatuojama šių subjektų pabaiga, kas nulemia ir jų atsakomybės, kaip teisinių santykių dalyvių, pabaigą. Todėl, jei pastato statytojas ar rangovas bankrutavo, viską remontuotis teks patiems butų savininkams.