Už D. Grybauskaitę balsavo bemaž milijonas šalies rinkėjų. Didžioji dalis tikėdamasi, kad prezidentė juos pamaitins ir aprengs bei išvaikys vagis ir sukčius, aplipusius mokesčių mokėtojų pinigus. Kiti už prezidentę balsavo todėl, kad tikėjosi, jog valstybėje atsiras žmogus, kuris sugebės žmonėms paaiškinti, kad nei bandelės, nei pinigai ant medžių neauga ir juos teks užsidirbti. O pigus politikų populizmas, norint pažadėti malonius bet nerealius dalykus, yra trumpalaikis ir vėliau smogs skolų kupra. Viešasis sektorius turi būti taip subalansuotas, kad veiktų efektyviai ir netaptų mirtina kilpa ant mokesčių mokėtojų kaklo.

Lietuvos valstybė klimpsta į didžiulę valstybinę skolą, kurią neaišku ar bus kam grąžinti, nes darbingi ir aktyvūs žmonės iš šalies evakuojasi. Premjeras A.Kubilius bando rasti būdų, kaip mažinti skolos augimą, ir stokodamas valios bei talento mažinti išlaidas viešajam sektoriui nori įvesti naujų mokesčių. O ką daro Prezidentė D.Grybauskaitė?

Kalbėdama apie naujus mokesčius kvalifikuota ekonomistė ir patyrusi finansų vadovė Prezidentė D.Grybauskaitė tiesiog duria pirštu į dangų. Jos nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvesti nereikia, nes jis gelbėtų tik savivaldybių, o ne valstybės biudžetą. Prezidentė tikrai žino, kad į savivaldybės biudžetus nuolat mokamos valstybės biudžeto dotacijos. Tai lyg dvi tų pačių kelnių kišenės, kai baigiasi pinigai vienoje, ranka kišama į kitą.

Nustebino ir prezidentės pozicija dėl Vyriausybės siūlomo privalomojo butų remonto mokesčio įvedimo. Prezidentė laikosi nuomonės, kad tokie mokesčiai negali būti priverstiniai. Juos, pagal prezidentę, galėtų rinkti bendruomenės, pačios dėl to susitarusios. LR Civiliniame kodekse tokio privalomo mokesčio rinkimo nuostata seniai įtvirtinta, Vyriausybė turėjo pareigą numatyti tokio mokesčio rinkimo tvarką. Tik maždaug 10 proc. daugiabučių bendrijų ar administruojančios įmonės nustato kaupimo mokestį pagal poreikį, o likusieji daugiabučių gyventojai mano, kad jų turtą turi prižiūrėti kažkas kitas, tik ne jie patys. Toks mokestis buvo net sovietmečiu, ir būsto renovavimo problemų nekildavo. Tokia savo populistine pozicija prezidentė užkirto kelia protingai ir efektyviai bei neskausmingai daugiabučių priežiūros sistemai. Kodėl? Ar prezidentė tikrai mano, kad tie 90 proc. nesirūpinančių savo būstu, greitai pajėgs tapti sąmoningais ir bendruomeniškais piliečiais. To naivu tikėtis. Pilietinė visuomenė – pirmiausia politinis idealas, jungiantis dorybę ir visuomeniškumą. Nei pirmu, nei antru lietuviai negarsėja.

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad praėjusią vasarą prezidentė taip entuziastingai reikalavo „Sodros“ gelbėjimo plano, kad šiai vasarai to plano apskritai iš Vyriausybės nebereikalauja. O „Sodros“ biudžeto deficitas šiemet smogs mokesčių mokėtojų kišenei kone 3 mlrd. litų deficitu.

Prezidentė D.Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybė žino, ką reikia daryti, ji prisiima atsakomybę ir moka kainą savo reitingais. Tai, švelniai tariant,  nėra teisybė. A.Kubilius savo užantyje per sunkmetį bando išsaugoti valstybės tarnybos ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių. Kad tai politinė kvailystė, pastebėjo ekonomine logika neblizgantis prof. V.Landsbergis: „ Dirbančiųjų sumažėjo 30 procentų, o juos aptarnaujančių valdininkų vos 1 procentu“. Šiemet į pradinę mokyklą ateis kone ketvirtadaliu mažiau pirmokų, ar kas girdėjo apie A.Kubiliaus planus toliau rimtai užsiimti pradinių ir vidurinių mokyklų optimizavimu. Nesukomplektuotų, kuriose nėra nei reikiamo mokinių skaičiaus, nei informatikos užsienio kalbos ar kitų kvalifikuotų mokytojų. Ir toliau A.Kubiliaus galva laikoma smėlyje, ją, matyt, planuojama trumpai ištraukti 2011 metų biudžeto svarstymo momentu, kai reikės pakelti ar įvesti naujus mokesčius. Prieš atostogas A.Kubiliaus vyriausybė taip ir nesugebėjo pateikti 2011 metų biudžeto konsolidavimo plano. Prezidentei dėl to galvos taip pat nebeskauda.

Visgi kas atsitiko mūsų prezidentei D.Grybauskaitei? Kur dingo jos principingumas ir dalykiškumas? Populizmo ir rūpinimosi savo reitingas iš šios politikės buvo galima tikėtis mažiausiai. Negi valdžia ir beribis žmonių pasitikėjimas apsuka galvas ir protingiems bei kvalifikuotiems žmonėms. O gal prezidentės D.Grybauskaitės ekonominė ir politinė kvalifikacija yra tik mitas. Pridengtas aukštu Europos Komisijos komisaro postu, darbas kuriame yra tik savo kanceliarijos efektyvus valdymas, ryžtingos kalbos ir krūvos popierių ruošimas, bet ne rimtas kūrybinis politinis darbas, atsakomybės ir reikiamo talento valstybės vadovui ugdymas?